Medvėgalio papėdėje: veidai, įvykiai, istorija V

Senieji religiniai paveikslai

Į Upynos liaudies amatų muziejų įvairiais būdais surinkta nemažai senųjų religinio turinio paveikslų. Dauguma jų buvo surasti ant pastatų viškų, kamarose, klėtyse. Vieni žmonės juos nukabino, keisdami religines pažiūras, kiti – prisibijodami valdžios priekaištų dėl tikėjimo. O atsirado ir tokių, kurie senuosius aprūkusius paveikslus pakeisdavo naujais - gražiais, spalvingais. Tuo metu ir kraštotyros draugijos bei ideologiniai kompartijos vadai neskatino rinkti, jų nuomone, neturinčių meninės vertės eksponatų – religinių knygų, paveikslų, statulėlių. Dabar lankytojai muziejuje gali pamatyti paveikslus, kurių daugelis kabėjo jų senelių ar prosenelių namuose.

Paveikslus žmonės lengvai atiduodavo. Sakydavo: „Nebebus rūpesčio, kur juos dėti". Jie buvo įvairių dydžių – iki 70 cm aukščio ir 50 cm pločio. Paprastai paveikslas būdavo prigludęs prie stiklo. Kai kurių rėmai - įgilinti, vidus po stiklu išpuoštas spalvotomis popierinėmis arba džiovintomis gėlėmis. Vienas įgilintas paveikslas yra su kryžiaus kelio ir šventųjų vietų relikvijomis iš Jeruzalės. Apie kai kurių paveikslų centrinį atvaizdą yra išdėlioti paveikslėliai, vaizduojantys Kristaus, Marijos, šv. Juozapo ar kitų šventųjų gyvenimą.
Upynos krašte labiausiai paplitę „Jėzaus širdies", „Marijos širdies", „Paskutinės vakarienės", „Nukryžiavimo" paveikslai. Vienas „Paskutinės vakarienės" paveikslas yra išlietas stiklo padėkle, kitas gabaus meistro Motiejaus Noreikos iš Pakarčiamio kaimo, Bijotų sen., nulietas iš švino. „Nukryžiavimo" paveikslai nėra vienodi. Viename po kryžiumi stovi verkiančios moterys, kitame klūpo du angelai, trečiame yra užrašas „Dvasiškasis namų palaiminimas". Dar viename paveiksle vaizduojama Marija, šv. Jonas ir Marija Magdelena surenka kraują, tekantį iš Kristaus kojų. Nukryžiavimo sceną vaizduojančiuose paveiksluose daug įvairios atributikos: kopėčios, ietys, kempinė su tulžimi, virvė, kalavijas, žaltys su obuoliu, žibintas, plakimo stulpas, ant jo – gaidys, Kristaus galvos atvaizdas su erškėčių vainiku. Labai reti paveikslai su Marija Magdelena, Kristaus ir Marijos laidotuvėmis, Švč. Mergele Marija Sniegine, Marija, gelbstinčia skaistyklos vėles, Paskutiniu teismu.
Daugiausiai paveikslų yra su lietuviškais užrašais, nemažai - su lenkiškais, keletas - su vokiškais, itališkais. Keli turi užrašus net keturiomis kalbomis, dviejų išsiuvinėti karoliukais. Užrašai - įvairūs. Prie paveikslų su Jėzaus atvaizdu užrašyta: „Per kryžių ir kančią Tavo, gelbėk mus, Viešpatie", „Sunkiose gyvenimo valandose Kristus paduoda tau ranką" (Kristus kelia moterį, suklupusią po savo kryžiumi); „Kristus Alyvų kalne" (Kristus klūpodamas meldžiasi, šalia - angelas); „Kristaus krikštas" (vandenyje stovi Kristus ir šv. Jonas, virš jų – šv. Dvasia); „Gerosios vilties Viešpats" (Kristus sėdi soste, kairėje, žemai - kalinys su antrankiais, dešinėje – ranka su svarstyklėmis); „Kristus – gerasis Ganytojas" (Kristus apsuptas avių, viename paveiksle - avinėlis rankose, kitame – ant pečių); „Kristus ieško žmogaus" (Kristus su žibintu rankose beldžiasi į duris); „Kristus su avinėliu", „Gailestingumo Kūdikis" (Kūdikėlis puošniais apdarais, su karūna, rankose – rutulys su kryželiu); „Kūdikis – pasaulio valdovas" (rankose laiko žemės rutulį su kryželiu), „Kristaus dangun žengimas" (Kristus kyla į dangų, aplinkui stovi apaštalai), „Pasiaukojimas Švč. Jėzaus širdžiai", „Viešpats Jėzus miršta ant kryžiaus", „Švenčiausia Jėzaus širdie, pasigailėk mūsų", „Jėzau, erškėčiais apvainikuotas, susimilk ant mūsų" (Kristaus galva su erškėčių vainiku).
Dviejuose paveiksluose vaizduojamos Kristaus ir Marijos laidotuvės. Viename – pašarvotas Kristus, kitame – Marija. Prie abiejų klūpo po du angelus. Prie Kristaus – taurė su ostija, keturios vazos su gėlėmis, keturios žvakidės su degančiomis žvakėmis. Ant žemės – kryžius, erškėčių vainikas ir aukštas ąsotis. Prie Marijos karsto – keturios žvakidės su žvakėmis, vaza su baltomis lelijomis, dvi žvakės žibintuose, ant žemės – knyga, kalavijas, erškėčių vainikas, vienas angelas laiko karūną, kitas – smilkytuvą.
Daugiausiai paveikslų yra iš Marijos gyvenimo. Juose - įvairūs užrašai: „Marija Maloningoji" (išsiuvinėtas užrašas: „O Marija, be nuodėmės pradėtoji, melskis už mus, kurie prie Tavęs bėgame"); „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai" (Marija klūpo, virš jos sklando Angelas ir šv. Dvasia); „Švč. Mergelė Marija Snieginė", „Siksto Madona", „Motina Dievo neperstojančios pagalbos, gelbėk mus priepuoliuose", „Panelė Švenčiausia neperstojančios pagalbos", „Marija nekalto prasidėjimo" (Marija dangaus fone tarp angelų); „Nuolatinė gelbėtoja" (Marija rankose laiko liepsnojančią širdį); „Aušros vartų Marija", „Aušros vartų Motina", „Čenstakavo Marija" (už Marijos – miesto panorama); „Gailestingumo Motina" (Marija su įsmeigtu į širdį kalaviju); „Sveika Marija" (centre - Marija, aplink devyniuose paveikslėliuose maldos žodžiai); „Žemaičių Kalvarijos Marija" (užrašas: „Švč. Pana Marija, čiūdais šlovinga, melskis už mus"); „Lurdo Švč. Mergele Marija, globok mus", „Mieliausia mūsų Motina Lurde, melskis už mus" (Lurdo Marija - uoloje); „Marija Maloningoji", „Marija Rožančinė", „Marija gelbsti skaistyklos vėles" (paveikslo kairėje – Marija Maloningoji, angelai iš skaistyklos ugnies išneša vėles, dešinėje – kunigas laiko šv. Mišias, viršuje – giesmės „O Marija" tekstas).
Vienas paveikslas išleistas Marijos Nekalto prasidėjimo dogmos paskelbimo 50 metų jubiliejui – „Ant atminties 50-metinio jubiliejaus apgarsinimo Panelės Švenčiausios, nekaltai pradėtos (su popiežiumi Pijumi IX, Pijumi X ir Leonu XIII)".

„Bėgimas į Egiptą", „Marija su savo Motina šv. Ona" (aplink – dvylika paveikslėlių iš Marijos gyvenimo); „Šventoji šeimyna", „Šv. Juozapas su kūdikiu ant rankų", „Šventoji Trejybė", „Paskutinis teismas" (kairėje – angelai gelbsti sielas, dešinėje – velnias sielas traukia į pragarą); „Dievas Tėvas, angelas su kalaviju ir svarstyklėmis, apvaizdos akis" (užrašai: „Dievas viską girdi, užsirašo, atsimena, mato amžinai"), „Angelas sargas", „Keturi Evangelistai" (kryžmos centre – Marija su Kūdikėliu, evangelistai įrėminti kryžiaus kryžmų galuose), „Septyni sakramentai" (pavaizduoti paveikslėliuose).
Kiekvienuose namuose būdavo bent po vieną šių šventųjų paveikslų: „Šv. Apolonija" (dešinėje rankoje laiko reples su ištrauktu dantimi ir palmės šaką, kairėje - knygą), „Šv. Barbora" (su kalaviju ir palmės šaka, su kalaviju ir taure, su taure, kalaviju ir palmės šaka), „Šv. Pranciškus" (gauna stigmas), „Šv. Pranciškus" (aplink - dvylika paveikslėlių iš jo gyvenimo), „Šv. Antanas Paduvietis" (su kūdikiu ant rankų), „Šv. Antanas Abata" (stovi apsuptas gyvulių), „Palaimintasis kunigas Jonas Boska" (kun. Boska apsuptas vaikų), „Šv. Adalbertas" (su vyskupo kepure, lazda, prie kojų - vaikai ir saugę), „Šv. Stanislovas" (rankose - kryžius ir lelija, ant stalo - knyga, kitame paveiksle – apsireiškia Marija su kūdikiu), „Šv. Elena" (laiko apkabinusi kryžių), „Šv. Marija Magdelena" (meldžiasi sunėrusi rankas, šalia - knyga), „Šv. Teresė Avilietė" (klūpo prieš altorių su kryželiu), „Šv. Jonas Nepomukas" (rankose - kryželis ir palmės šakelė), „Šv. Sofija su dukromis" (šalia - katilas su degančiomis anglimis), „Šv. Valentinas" (stovi prie gulinčio ligonio su vyskupo kepure ir lazda), „Šv. Kazimieras" (su karūna ir žydinčia lelija), „Šv. Veronika" (rankose laiko skarą su Kristaus galvos atvaizdu), „Šv. Liucija" (rankose - padėklas duonai ir palmės šaka), „Šv. Agnietė", „Šv. Petras" (rankose laiko raktus), „Šv. Elžbieta" (rankose - padėklas su duona, prie kojų klūpo pavargėlis), „Šv. Tomas Akvinietis" (rankose - mišiolas, trimitas ir liepsna virš galvos).

Tarpukariu Pirmosios Komunijos prisiminimui kunigai vaikams duodavo didelius 60x50 cm paveikslus. Vėliau jie ėmė mažėti. O nuo 1949 m. jie sumažėjo iki 8x6 cm. Pirmosios Komunijos paveikslėliuose (ir dideliuose, ir mažuose) buvo vaizduojama Jėzaus Širdis, Kristus arba kunigas dalijantis komuniją, o šalia – Angelas sargas arba Šventoji dvasia, Angelas sargas su kieliku ir Švenčiausiuoju, Paskutinė vakarienė, Šv. Kazimieras. Kai kada Pirmosios Komunijos paveikslus žmonės įrėmindavo ir laikydavo visą gyvenimą. Mažuosius paveikslėlius kunigai vaikams dovanodavo kalėdodami, už patarnavimą prie šv. Mišių, mergaitėms - už gėlių barstymą procesijų metu. Moterys paveikslėlius įsidėdavo į maldaknyges, kad greičiau atrastų reikiamas maldas.
Mažieji paveikslėliai būdavo leidžiami įvairiomis progomis su užrašais: „Kalėdojimo atminimui", „Atminimui rekolekcijų", „Telšių Vyskupijos III Eucharistinio kongreso 1936 m. atminimui", „Dovanėlė šventųjų misijų", „Atmintis šv. Antano misijų rėmėjams", „Šv. Antano mirties 700 metų atminčiai", „Saldžiausioji Marijos širdie, būk mano išsigelbėjimas", „Atminimui priėmimo dirmavonės, mano angele sarge, globok mane, Šventųjų metų arba Atpirkimo jubiliejaus 1934-1935 m. atminčiai", „Atminčiai 50 metų kunigavimo jubiliejaus".
Kai kurie paveikslėliai būdavo reljefiniai, papuošti popieriniais kiauraraščiais, nuspalvinti. Atgimimo metais išleistas paveikslėlis buvusiam Upynos klebonui su užrašu „Šviesiam atminimui kun. Jono Kalvaičio, g.1884 m., įšventinto kunigu 1908 m., areštuoto 1949 m. Upynoje, mirusio 1951 m. Altajuje".
Reikia paminėti paveikslėlius, skirtus kunigų primicijoms. Jie - nedideli, iki 15x10 cm. Antroje pusėje būdavo užrašomas kunigo vardas, pavardė, ištrauka iš Šventojo rašto, primicijų data, parapija (paprastai pirmąsias šv. Mišias laikydavo savo gimtosiose parapijose). Paveikslėliuose vyrauja Gerojo Ganytojo atvaizdas, rečiau - Kristus ieško žmogaus, Šv. Mišių aukojimas, kielikas su stula, Marija Maloningoji, Jėzaus Širdis, Pasilenkęs nuo kryžiaus jau prikaltas Kristus ima Ostiją iš kunigo rankų, Kristaus mirtis ant kryžiaus, Kristus Alyvų kalne, Kristaus galva su erškėčių vainiku ir paguldytas kryžius su Ostija, Rūpintojėlis, Spinduliuojanti Jėzaus Širdis su baltu balandžiu, Kristus su apaštalais javų lauke.
Už šventųjų paveikslų būdavo įprasta laikyti svarbius šeimos dokumentus: žemės planus, testamentus, sutartis, metrikus. Prieš paveikslus, atsiklaupus, būdavo prisiekiama, priimama priesaika, pasimeldžiama prieš kelionę į Ameriką, išeinant į kariuomenę. Senieji religiniai paveikslai parodo, koks gilus buvo mūsų prosenelių, senelių, tėvų tikėjimas. Kasdien matomi paveikslai ir draudė nuo pikto, ir mokė, kaip dorai gyventi, primindami tikėjimo tiesas bei kas laukia už jų nesilaikymą. Supažindindavo su įvairių šventųjų gyvenimais, išryškindavo jų asmenines bei dvasines savybes.
Kristaus ir Marijos atvaizdai paveiksluose turėjo didelį poveikį, ypač vaikams. Šventųjų akys visada sekdavo kiekvieną. Todėl niekas neabejojo, kad tikrai, kaip užrašyta viename paveiksle, „Dievas viską girdi, užsirašo, atsimena, mato amžinai".
Pastaruoju metu vėl pradedama domėtis senaisiais religiniais paveikslais. 2012 m. Klaipėdos etnokultūros centre kartu su etnokultūros darbuotojais surengta Upynos muziejuje esančių senųjų religinių paveikslų paroda „Abrozdėliai iš krikštasuolių" sulaukė nemažo susidomėjimo.

Klemensas LOVČIKAS
Kraštotyrininkas