Medvėgalio papėdėje: veidai, įvykiai, istorija IX

Milijonai irgi išgaruoja

Šita istorija gerokai nustebino visus Kaltinėnus. Iš pažiūros tvarkinga, draugiškai sugyvenanti šeima: motina, sūnus ir dvi dukros. Kas galėjo pagalvoti, kad dar gyvos motinos palikimas visus šitaip supriešintų?
Tikra drama prasidėjo, kai dukters Adelės prižiūrima motina sugalvojo parašyti testamentą ir padalinti savo turtą vaikams. Sukvietė visus ir pareiškė, jog dalybomis ji neužsiims - tegu draugiškai pasidalina patys. Kaip vėliau paaiškėjo, paslapčia motina tikėjosi, kad viskas paliks Adelei - juk ta, tupinėdama apie ją, taip ir liko senmerge. Ar nebūtų teisinga už tai palikti jai namą bei kitą užgyventą turtą?

Brolis Martynas būtų mielai sutikęs, bet štai Kristina pasirodė velnio nešta. Kodėl viskas Adelei? Ir kam jai toks namas, jeigu neturi vaikų? Mama į ginčus nesileido ir paprasčiausiai nuėjo miegoti.
O tada prasidėjo! Kad dalybos eitų lengviau, Martynas pasiunčia Adelę parnešti butelio, o ta atsiduria ne parduotuvėje, bet ligoninėje. Kažkur paslydo, susilaužė koją ir dabar gulės kelias savaites. Kas prižiūrės motiną? Gudrutė Kristina, kas daugiau? Tačiau ji ne tiek žiūri motinos, kiek jos nuosavybės dokumentų. Motinai slaugyti ji kviečiasi seną jos draugę laiškininkę, o pati kuria planus, kaip užvaldyti turtus bei pasitrankyti po brangiausius kurortus. Benaršydama po motinos popierius, randa kažkokį loterijos bilietą, tikriausiai pasenusį ir, daug negalvodama, atiduoda laiškininkei - tegu bus už motinos priežiūrą. O bilietas, pasirodo, - laimingas! Laiškanešė nueina patikrinti ir aptinka milijono vertus skaičius.
Visa laimė, jog mamos draugė pasitaikė sąžiningas žmogus. Kristinai ir Martynui ji pasiūlo tokį sandėrį: atiduodu jums milijoną, o jūs visą motinos turtą užrašykite Adelei. Tie, daug nesvarstę, išsikviečia notarę ir atsisako savo palikimo dalies. Tačiau vėliau sužino, kad bilietas vis dėlto senas. Turtas liko Adelei, o Kristinos kurortai sudegė...

Danutė Radžienė

Visa salė juokėsi iš tokios pabaigos. O paskui karštai plojo artistams, ir ypač - Kristiną vaidinusiai Danutei Radžienei. Jai įteikta daugiausiai gėlių. Juk Danutė sublizgėjo ne tik kaip artistė - ji ir režisierė, šios pjesės autorė. Savamokslė dramaturgė Kaltinėnuose pastatė jau antrą savo spektaklį. Prieš keletą metų ji kartu su savamoksliais artistais sėkmingai suvaidino komediją „Vis per tą meilę".
- Mokančių vaidinti yra, parašyti scenarijų irgi ne taip sunku. Sunkiausia - surinkti žmones į vieną trupę, - po spektaklio „šilalės artojui" sakė D.Radžienė. - Esu labai dėkinga Irenai Pundinienei, Birutei Balsienei, Gražinai Gedgaudienei, Gabrielei Baužytei, Reginai Pudževelienei ir Edmundui Bernotui, kurie sutiko vaidinti. O juk buvo tokių, kurie vos ne paskutinę minutę atsisakė vaidmens bei pridarė rimtų problemų. Gražinai teko vaidinti vyrą, Birutei kliuvo du vaidmenys... Bet susispaudėme ir padarėme savo! Visi artistai vaidino pirmą kartą, bet pasirodė labai gerai.
D.Radžienei nepavyko surinkti senosios trupės, su kuria prieš keletą metų pastatė „Vis per tą meilę". Iš pradžių viskas ėjo tarsi per sviestą, vaidinti prieš savivaldybių rinkimus norinčiųjų buvo. Tačiau rinkimai praėjo, dalis politikuojančių „artistų" prarado ūpą reikštis viešai, teko ieškoti naujų žmonių.
- Ėjau per trobas lyg išmaldos prašinėdama, - prisimena Danutė. - Daugelis netikėjo, jog mums kas nors išeis. Bet mes parodėme, kad galime!
D.Radžienė nėra baigusi jokių meno ar literatūros studijų, viską daro iš savo įgimtų talentų. Ko gero, ji labiau žinoma ne savo tėviškėje, bet šiaulių apskrityje, kur gyveno daugelį metų ir saviveiklinių teatrų konkursuose sulaukė profesionalų įvertinimo, labiausiai - už drąsą imtis sunkių vaidmenų. Kaip tik tokius liaudies talentus Juozas Tumas Vaižgantas kažkada vadindavo deimančiukais. Gal ir dabar tų deimančiukų atsirastų daugiau, jeigu jie sulauktų bent moralinės paramos. D.Radžienė nėra Kaltinėnų kultūros namų darbuotoja, ji už savo darbą negavo ir negaus nė cento. Viskas - tiktai iš idėjos.
- Iš idėjos dirbo ir mano artistai, - sako. - Jie irgi nieko negaus. Iš visų, nuo kurių priklausė spektaklio likimas, sulaukėme tik seniūno Antano Bartašiaus palaikymo. Dabar, kai viskas pavyko, eisiu pas jį, prašysiu, gal kokią ekskursiją artistams surengs.

Petras DARGIS
AUTORIAUS nuotr.
logo