Medvėgalio papėdėje: veidai, įvykiai, istorija X

Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų takais

Vasariškai šiltą birželio 6–osios rytą prie Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, sukviesti LPKTS Šilalės filialo,
Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos organizacijų, rinkosi jaunieji skautai, šauliai, mokiniai. Pagerbti
bei prisiminti žuvusiųjų už Tėvynę atvyko laisvės kovų dalyviai, buvę tremtiniai, partizanai iš Kauno, Klaipėdos,
Kelmės, Mažeikių, Tauragės, Jurbarko ir kitų rajonų. Kiekvienais metais aplankome Lietuvos partizanams atminti skirtus kryžius, kiekvienas paminklas turi savo istoriją ir primena skaudžią tautos praeitį.

Už žuvusius žemaičių apygardos partizanus, jų šeimų narius bei artimuosius Šv. Mišias aukojo Laukuvos parapijos
klebonas kun. Virgilijus Pocius ir kun. Antanas Saunorius. Pritariant vargonams ir bažnyčios chorui, šventės dalyviai
sugiedojo Lietuvos himną, o vėliau, vedami vėliavininkų, aplankė prelato, Šv. Rašto vertėjo Antano Rubšio kapą
šventoriuje. Dalios Grinkevičiūtės kūrybos ir gyvenimo ekspoziciją prie namo, kuriame ji gyveno, pristatė Šilalės
Vlado Statkevičiaus muziejaus darbuotojos. Padėjome gėlių prie įspūdingos Lietuvos nacionalinės premijos laureato
Antano Kmieliausko skulptūros poetei, žemaičių apygardos partizanei Irenai Petkutei-Neringai Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos sodelyje.

Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos paskutinis štabas. Iš kairės: B.Alūza – Bedalis (V.Montvydo-Žemaičio adjutantas), Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos vadas V.Montvydas – Žemaitis, I.Petkutė – Neringa, pogrindžio spaudos redaktorė

Iš Laukuvos pasukome Bilionių link - aplankėme paminklą 1952 m. balandžio 18 d. žuvusiems partizanams Aloyzui
Sabockiui - Genučiui, Kaziui Rupšiui - Tigrui, Tadui Gediminui Liatukui - Vytautui.
Pakeliui į Varnius sustojime Vabalų k., prie paminklinio kryžiaus, skirto 1950 m. sausio 25 d. žuvusiems žemaičių
apygardos partizanams Genei Martinavičiūtei – Laimei, Napoleonui Keršiui – Napoleonui, Pranui Vasiliauskui – Aidui.
Tylos minutei sustingo žygio dalyviai, tylą drumstė tik vėliavos, plazdenamos vasariško vėjelio.
Kitas objektas - Gatautiškėje esantis atminimo ženklas, skirtas pažymėti žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo -
žemaičio gimtąjį kaimą ir žūties vietovę. Pirmąjį štabą kaime jis įkūrė 1945-ųjų vasarą. Gretimame čepaičių k. 1950-
1951 m. buvo įkurdintas Vakarų srities Jūros štabas. 1953 m. rugpjūčio mėnesį Naujokas, žvejodamas Sietuvos upelyje, pastebėjo kūlgrinda praeinančius du partizanus. Apie tai pranešė Varnių NKVD. Po poros dienų patekę į pasalą, žuvo apygardos vadas ir 20-metis jo adjutantas Bronius Alūza - Bedalis.
Pasiekėme Varnius, buvusią NKVD būstinės teritoriją. Ją, kovotojų krauju aplaistytą, žymi buvusio telšiškio Gintaro
Šidlausko iniciatyva dar okupuotoje Lietuvoje pastatyta koplytėlė Žemaitijos partizanams, kryžius nužudytiems ir
užkastiems toje teritorijoje, paminklas žemaičių apygardos vadui V.Montvydui – žemaičiui. 1953 m. rugpjūtį NKVD kieme, prie tvarto-daržinės, buvo sumesti V.Montvydo – žemaičio, B.Alūzos - Bedalio ir I.Petkutės – Neringos palaikai. Enkavedistai pasimėgaudami vedė jų artimuosius bei kaimynus, kad šie atpažintų išniekintus kovotojus. Kurioje vietoje enkavedistai užkasė žemaičių apygardos štabo vado palaikus, tebėra paslaptis.
Vingiuotas, dulkėtas kelias vedė į Nevardėnų k .Telšių rajono pakraštyje. Girgždutės šventkalnio papėdėje buvusi
V.Montvydo – žemaičio sodyba įamžinta atminimo ženklais: atstatytas kryžius, informacinis stendas, akmenyje iškaltas tekstas, jog 1944 m. sodyboje buvo įrengtos trys žeminės, veikė LLA „Vanagų" štabo vadavietė. V.Montvydui beveik 10 metų teko kovoti su priešu. Deja, 1944-ųjų Kūčių vakarą jo klestinčią sodybą sudegino. Apie tai papasakojo vyriausioji partizano dukra Irena. Ji prisiminė, kaip buvo atnešti šiaudai, kraunami baldai. Namiškiai, išbėgę iš degančio namo, pasigedo tik antrus metus einančio Algiuko. Vėliau pamatė, kad kareivis, susukęs į apklotą, neša jį ir šautuvo buože daužo namo langus. Mama su naujagimiu Rimuku buvo išvežta į Varnius ir uždaryta į kalėjimą...
Gėrėdamiesi žemaitijos kalvomis, dulkėtais vieškeliais vėl pasiekėme Šilalės rajoną, Dirgėlų k. Kaltinėnų seniūnijoje.
Prie paminklo žemaičių apygardos štabo vadavietei-bunkeriui prisiminėme dalelę istorijos. Paskutinis žemaičių
apygardos štabas buvo įrengtas Putvinskių k., pas Joną Gečą. čia veikė pogrindžio spaustuvė. štabą sudarė apygardos vadas V.Montvydas – žemaitis, adjutantas B.Alūza – Bedalis, I.Petkutė – Neringa, Vilnelė ir vokiečių tautybės partizanas, slapyvardžiu Juozas. I.Petkutė buvo pogrindžio spaudos redaktorė, Juozas versdavo iš vokiečių kalbos informaciją, gautą per radiją. Po žinios apie apygardos vado bei jo adjutanto žūtį slėptuvės gyventojai norėjo
susisiekti su pavieniais partizanais. J.Gečo sūnus Steponas paklausinėjo savo draugo Vytauto Jasiulio, kaip tai būtų
galima padaryti. Tačiau išaiškėjo, jog draugas jau buvo MGB agentu - tą pačią dieną okupanto kariauna apsupo Gečų
sodybą. Vokiečių tautybės partizanas pasidavė, o I.Petkutė paleido į save šūvį. Leisgyvę ją nuvežė į Telšių ligoninę,
kur po poros dienų mirė. Tada atvežė į Varnius. NKVD tarnai surašė pažymą, kad jos palaikai užkasti netoli NKVD
teritorijos. Ten dabar stovi kryžius.

Vingiuotas kelias pro miškelius ir kalvas atvedė į Kaltinėnus. Aleksandro Stulginskio gimnazijos sodelyje, prie
paminklo Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės partizanui Vytautui Astrauskui – Linksmučiui ir partizanų rėmėjui –
ryšininkui Aleksui Mizgiriui atminti, dar kartą nutilome apmąstymuose.
Kaltinėnų kapinėse aplankėme žemaičių apygardos bei Kęstučio apygardos partizanų kapus. Kovotojai čia perlaidoti a.a. LPKTS Šilalės filialo pirmininko Prano Gedmonto rūpesčiu. Jis su bendražygiu Vytautu Dinapu iš Pašilės suieškojo
partizanų užkasimo vietą, ir jų palaikai iškilmingai palaidoti Kaltinėnų kapinėse. 1990-1991 m. atidengti bei
pašventinti paminkliniai kryžiai.
Pagerbę Kęstučio ir žemaičių apygardos partizanus, pasukome į Dvasingumo parką, kur žygio dalyvių laukė kareiviška košė ir arbata. Bendravome, dalijomės įspūdžiais, džiaugėmės patriotiškai nusiteikusiu jaunimu. LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas bei valdybos narė Ona Tamošaitienė įteikė padėkos raštus žygio organizatoriams. Mažeikiškis Alfonsas Degutis pasveikino žygio dalyvius trimis salvė-mis - už patriotinį jaunimą, už Lietuvos partizanus, už Tėvynę Lietuvą.
Dėkojame visų Šilalės rajono mokyklų ir gimnazijų vadovams, visiems skautų bei jaunųjų šaulių vadovams, seniūnams. Jūsų darbas duoda vaisių.

Loreta KALNIKAITĖ
Irena MONTVYDAITĖ - GIEDRAITIENĖ
AUTORIŲ nuotr.