Medvėgalio papėdėje: veidai, įvykiai, istorija XIV

Bijotams - trečiasis liepos šeštadienis

Bijotiškiai jau žino: trečiasis liepos šeštadienis skirtas Bijotams. Šiemet sutartą dieną jie vėl susirinko. O kaip kitaip? Juk nesvarbu, kur tu dabar gyveni - ar Vilniuje, ar Klaipėdoje, ar namuose, bet jeigu gimei ir augai čia, tai vieną liepos šeštadienį turi paskirti Bijotams. Šį sykį jie paminėjo ir seniūnijos 20-metį.

- Labai pasisekė, kad tuometinė rajono valdžia priėmė sprendimą įsteigti Bijotų seniūniją, - per šventės iškilmes kalbėjo seniūnas Steponas Jasaitis. - Pažiūrėkite, kaip per tuos dvidešimt metų pasikeitė mūsų Bijotai. Jie neatpažįstami!
Bijotai - pats rajono pakraštys. Bet negi užkampis? Seniūnas mėgsta sakyti, kad jie - ne užkampis, o rajono pradžia. Kas atvyksta į Šilalę nuo Kryžkalnio, pirmiausia pravažiuoja Bijotus, aplanko garsiuosius Baublius, paskui pro Girdiškę, Vytogalą ir kitas rajono įžymiausias vietas... Kaimas taip gražiai sutvarkytas, jog beveik kiekvieną kiemą gali pristatyti gražiausių sodybų konkursui. Ne gėda bijotiškiams sugrįžti namo ir iš puošniausių mietų.

Šimtametis Alfonsas Vladička (kairėje) seniūną Steponą Jasaitį patikino, kad viskas puiku. Kaip ir kiti susirinkę bijotiškiai, senelis buvo puikios nuotaikos

„Gal mūsų bendruomenės košės?" - siūlo Lidija Rusienė. Kartu su ja košę virė Giedrė Latožienė ir Vitalijus Lasauskas

Šitas akmuo bijotiškiams primins seniūnijos amžių

Bijotai savo bažnyčios neturi. Ją per didžiąsias šventes atstoja pačių pasistatytas Lurdas

O ką jie darė sugrįžę? Vieni žaidė futbolą mokyklos stadione, kiti bėgo apie Bijotus dėl seniūnijos taurės. Dvyliktą valandą daugelis susirinko prie Lurdo išlausyti šv. Mišių. Prieš keletą metų pačių bijotiškių lėšomis ir darbu pastatytas Lurdas tapo dar vienu traukos centru.
Po to prasidėjo linksmybės. Šiltais plojimais bijotiškiai sutiko savo „Bijotaičius". Ansamblis dabar jau garsus ne tik rajone - šiemet jis davė garo Lietuvos televizijos kapelų konkurse ir iškopė į pusfinalį. Dabar „Bijotaičiai" - ketvirtoji kapelija.
Po koncertų - dar ir vakaronė iki išnaktų. Svarbiausia - be peštynių, muštynių, girtuoklių tramdymo. Kaip tik dėl to Bijotai prieš keletą metų atsisakė Joninių, o vietoje jų prasimanė bijotiškių dieną.
- Joninės buvo tokia kaip ir legali girtavimo šventė, - „Šilalės artojui" sakė seniūnas S.Jasaitis. - Jos niekaip nebuvo susijusios su mūsų kaimu. Turime tris Jonus, o ir tie, žiūrėk, į girtavimo šventę nė neateina. Bijotiškių diena - daug prasmingesnė šventė. Net policijos komisaras mums dėkojo, kad pasibaigė nuotykiai. Kai šventė blaivi, smagu ją prisiminti.

Petras DARGIS
AUTORIAUS nuotr.