Medvėgalio papėdėje: veidai, įvykiai, istorija XVIII

Pažadėkime čia kasmet sugrįžti

Gir­diš­kie­ti, kur tu? Mū­sų kai­me ar Klai­pė­dos ra­jo­ne,
Lais­vės alė­jo­je ar Ge­di­mi­no pro­spek­te,
Lon­do­no prie­mies­ty­je ar Liuk­sem­bur­go cen­tre,
Tu daž­nai Gir­diš­kę tu­ri sa­vo šir­dy­je...

Gal­būt aliu­zi­ja į šį ke­tu­rei­lį šim­ta­mečių var­pų skam­be­siu pir­mą rug­pjūčio sek­ma­die­nį Gir­diš­kės baž­nyčia su­kvie­tė į Pa­lai­min­to­sios Mer­ge­lės Ma­ri­jos Snie­gi­nės at­lai­dus svečius, čia gy­ve­nančius bei vi­sus ki­tus, ku­riems bran­gus šis mažas Lie­tu­vos kam­pe­lis.

Kas bū­tų Gir­diš­kė be di­din­gos ir kai­mą puo­šiančios bei gar­si­nančios baž­nyčios? Ši rau­do­nų ply­tų, ne­ogo­ti­ki­nio sti­liaus baž­nyčia pra­dė­ta sta­ty­ti dar 1896 metais ku­ni­go Juo­za­po Èer­ke­liaus­ko ini­cia­ty­va. Koks ryž­tin­gas ro­man­ti­kas tu­rė­jo bū­ti dva­si­nin­kas, kad nuo­ša­lia­me ir ma­žai gy­ven­to­jų tu­rinčia­me kai­me­ly­je im­tų­si to­kio dar­bo! Il­ga­mečiai Gir­diš­kės gy­ven­to­jai me­na, jog žmo­nės dir­bę be pi­ni­gų, ėję vi­si bei pa­dė­ję sa­vo pa­ra­pi­jai. Jo­nas Za­cha­ri­jus Bru­žas iš tė­vų pa­sa­ko­ji­mų gir­dė­jęs, kad baž­nyčios pro­jek­tuo­to­jai ita­lai maž­daug me­tus bu­vo ap­si­sto­ję pas vie­tos gy­ven­to­jus Sa­vic­kus. Sta­ty­bai esą pa­nau­do­ta apie mi­li­jo­ną ply­tų, ku­rios ga­min­tos čia pat, prie Mo­lyn­kal­nio pa­sta­ty­to­je ply­ti­nė­je. Tai­gi baž­nyčios sie­nos jau skaičiuo­ja dau­giau nei 100 me­tų, tačiau iš­kel­tų var­pų skam­be­siu pir­mą kar­tą gir­diš­kiečius pa­kvie­tė tik 1915 m. Ant var­po iš­kal­tas už­ra­šas - Pa­lai­min­to­sios Mer­ge­lės Ma­ri­jos Snie­gi­nės gar­bei.
Baž­nyčios vi­du­je yra di­džiau­sia Gir­diš­kės įžy­my­bė - du ori­gi­na­lūs šo­ni­niai al­to­riai. Vie­na­me ži­niask­lai­dos straips­­ny­je mi­ni­ma, jog „Gir­diš­kės baž­nyčia – vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je, ku­rią pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai ga­li­ma va­din­ti miš­ki­nin­kų šven­to­ve". Šiuos uni­ka­lius ąžuo­li­nius al­to­rius apie 1928-uosius su­kū­rė kun. Ka­zi­mie­ras An­driu­kai­tis. Jie su­kom­po­nuo­ti iš nu­žie­vin­tų ąžuo­lų ka­mie­nų, o tarp ša­kų įkur­din­ti šven­tie­ji. to­dėl al­to­riai pri­me­na lai­kus, kai že­maičiai tik­rai gar­bi­no me­džius, o pie­me­nys su­si­py­nu­sio­mis ąžuo­lų ša­ko­mis ga­lė­da­vo ne­nu­lip­da­mi ant že­mės pas­kui ož­kas ke­liau­ti.
Mū­sų šven­to­vė, be uni­ka­lių al­to­rių, ypa­tin­ga ir sa­vo ti­tu­lu. Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Snie­gi­nės var­du ti­tu­luo­ja­ma vie­nin­te­lė Lie­tu­vos baž­nyčia, esan­ti bū­tent Gir­diš­kė­je.
Le­gen­da pa­sa­ko­ja, jog Romoje bažnyčią sta­tė be­vai­kis se­na­to­rius Jo­nas to­je vie­to­je, ku­rio­je rug­pjūčio 5 d. bu­vo iš­kri­tęs snie­gas. To­dėl ir Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Snie­gi­nės at­lai­dai ten taip pat yra pa­tys svar­biau­si.
Apie Gir­diš­kė­je nuo se­no vyks­tančius at­lai­dus me­na ir gar­su­sis Lie­tu­vos ba­jo­ras Dio­ni­zas Poš­ka.
Iš tik­rų­jų kiek­vie­nas gir­diš­kie­tis su­tiks, kad net me­tus skaičiuo­ja­me nuo vie­nos Snie­gi­nės iki ki­tos. Tiek jau­ną, tiek se­ną už­plūs­ta pri­si­mi­ni­mai apie juo­se su­tin­ka­mus­ drau­gus, kla­sio­kus, gi­mi­naičius, per šią šven­tę ne vie­nas gal ir sa­vo žmo­ną ar vy­rą su­ra­do... Kiek­vie­na­me kie­me jaučia­mas su­ju­di­mas bei ska­naus že­mai­tiš­ko ku­ge­lio kva­pas.
No­rė­da­mi iš­sau­go­ti šią gra­žią tra­di­ci­ją, tu­ri­me sau pa­ža­dė­ti čia kas­met su­grįž­ti ir ne­pa­mirš­ti šio Þe­mai­ti­jos kam­pe­lio, my­lė­ti baž­nyčią taip, kaip my­lė­jo tie, ku­rie ją sta­tė bei puo­se­lė­jo.

Į Gir­diš­kę grįž­ta ir jau­no­ji kar­ta - iš­si­la­vi­nę, veik­lūs žmo­nės. Šių en­tu­zias­tų, ben­druo­me­nės, se­niū­ni­jos, sa­vi­val­dy­bės, ver­slo at­sto­vų dė­ka or­ga­ni­zuo­tos spor­to varžybos. Gat­vės krep­ši­nio tur­ny­re da­ly­va­vo 10 ko­man­dų. Trečiąją vie­tą iš­ko­vo­jo „Gir­diš­kės", an­t­rąją - „Kal­ti­nė­nų Olim­po", pir­mąją - Vi­duk­lės „Ki­ta ko­man­da". Tri­taš­kių me­ti­mo rung­ty­je nu­ga­lė­jo ši­la­liš­kis Jo­nas Ja­se­vičius, o bau­dų me­ti­muo­se ly­gių ne­bu­vo skaud­vi­liš­kiui Klai­dui Pil­kiui.
Tin­kli­nio var­žy­bo­se da­ly­va­vo 9 eki­pos. Ant nu­ga­lė­to­jų pa­ky­los aukščiau­sio laip­te­lio už­li­po miš­ri ko­man­da „Me­džio­to­jai", an­tri bu­vo „Vil­kai", trečia - „Ši­la­lės" pen­ke­riu­kė.
Trauk­ti vir­vės ri­kia­vo­si 6 ko­­man­dos. Stip­riau­si buvo bi­jo­tiš­kiai, an­tri - „Ba­ta­kiai", tre­ti - Skaud­vi­lės „Sli­di­nin­kai".
Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos at­sto­vas Vy­tau­tas Þy­mančius or­ga­ni­za­vo šau­dy­mo var­žy­bas. Iš 50 da­ly­vių taik­liau­sias šau­lys pa­si­ro­dė esąs gir­diš­kie­tis Kęs­tu­tis Po­cius.
Nu­ga­lė­to­jai ap­do­va­no­ti rė­mė­jų įsteig­tais pri­zais.

Arū­nas MIKALAUSKAS
Si­mo­nos PETKUTĖS nuotr.