Šventais protėvių kapų kalneliais II

Dargaliuose jau nebesivaidena, bet atsiminti yra ką...

„Kaimo pietiniame pakraštyje, šiaurinėje greitkelio Klaipėda – Kaunas pusėje, ant įspūdingos kalvos, vadinamos Kapų kalnu, yra Dargalių kaimo senkapis. Iš pietinės jo pusės prateka Jėrubynas, o kiek tolėliau, iš šiaurinės, – Yžnė", - rašė šviesaus atminimo kraštotyrininkas Vladas Statkevičius.
Apie Laukuvos seniūnijoje esantį Dargalių senkapį jis yra surinkęs daug ir išsamios informacijos. Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus fondose saugoma kraštotyrininko rankraščių, straipsnių publikacijų, iš kurių matyti, kad Dargalių senkapio tyrinėjimams jis buvo labai pasišventęs. V. Statkevičius ne tik surinko nemažai medžiagos apie senąją mūsų protėvių laidojimo vietą, ištyrė jos gelmes bei aprašė archeologinius radinius, bet ir užfiksavo vietinių žmonių pasakojimus. O jie – labai įdomūs!

Senkapyje rausėsi daugiau nei dešimtmetį

Pradedant pasakojimą apie įvairiomis legendomis apipintą senkapį bei senąsias kaimo kapinaites, dalinamės V.Statkevičiaus tyrinėjimų lobynais. Per daugiau nei dešimt lankymosi Dargaliuose metuose jam pavyko rasti nemažai protėvių palikimo: įvairių žalvarinių dirbinių, senųjų kirvių, išlikusių įkapių ir pan.
Štai ką V.Statkevičius rašo savo darbe „Šilalės rajono Padievyčio apylinkės. Kultūros paminklai" (1988 m. rankraštis): „Vietiniams žmonėms senkapis seniai buvo žinomas. Į Šiaulių „Aušros" muziejų iš čia pateko keletas radinių 1938-1939 metais. Pastaruoju laiku lankant paminklą, nuo žemės paviršiaus buvo surinkta apie pusšimtis dirbinių. Didesnė dalis jau perduota Vilniaus istorijos - etnografijos muziejui.

Nuo seno senkapis ardomas, vykdant įvairius žemės darbus. Retsykiais šis ardymas įgyja neregėtą mastą, kai artojai žemę išaria labai giliai. Įkalnės vagos siekia 30 - 40 cm gylį. Tuomet išverčiama labai daug akmenų iš vainikų, kurie juosė kapus, o taip pat ir griaučių su įkapėmis.
1975 m. šiaurės rytiniame Kapų kalno šlaite buvo išverstas beveik visas moters kapas. Šalia kaukolės, be kelių žalvarinių įvijinių žiedų bei geležinio lazdelinio smeigtuko, aptiktas nuostabaus žalvarinio apgalvio detalės. Apgalvį sudarė 8,5 cm ilgio, 4 cm pločio plokštelė įsmaugtais šonais ir 5 skylutėmis galuose. Ant siūlų suvertos plonos įvijėlės ir skersinės, apgalvio plotį reguliuojančios siauros plokštelės taip pat su 5 skylutėmis. Už kaukolės buvo rasta 2 cm skersmens įvija su siūlų sruoga viduje. Visos šios detalės, aišku, buvo išbarstytos, o kai kurios sutraiškytos. Toli gražu ne visas įkapes pavyko surasti, nors tada surinkta net 22 apgalvio detalės.
1982 m., vėl po gilaus arimo, buvo aiškiai matyti suardytas akmenų vainikas, kuris juosė ten buvusį kapą. Prie jo išlikusio fragmento rasta kryžinių segių su konusėliais, sujungtų grandinėle, porą. Ji panaši į tyrinėjimų metu rastą Šarkuose kryžinių smeigtukų porą. Beje, 1987 m. rudenį vėl išversta daug akmenų.
Dargalių kaimo senkapis įdomus ir vertingas tyrinėtojams dar ir tuo, kad jame ilgą laiką laidojama. Iš rastų daiktų galima spręsti, jog čia laidota V-XIV a. ir vėliau, nes čia taip pat yra vėlyvosios kaimo kapinaitės. Kalvos viršūnėje, tarp žmonių kaulų, žemės paviršiuje, mėtosi V-XIV a. dirbiniai: žiedai pastorinta, paplatinta priešakine dalimi, pasaginės segės, peilių geležtė. Vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje kalvos pašlaitėse daugiausia randami V-VIII a. dirbiniai: įmoviniai kirviai, ietigaliai (vienas jų profiliuota plunksna), žalvarinės juostinės trikampio bei apvalaus skersinio pjūvio apyrankės, įvijiniai žiedai, lankinės ilgakojės bei laiptelinės segės ir kt.<...>".

Kapų kalnas – užburti rūmai?

Apie Dargalių senkapį pasakojama, jog ten esą užburti rūmai, o toje vietoje vaidenasi, žmonės pasiklysta. Štai ką apie tai rašo kraštotyrininkas: „Kapų kaimo papėdėje rastas arnotas. Šiauriniame Kapų kalno šlaite ir pakalnėje buvo didelis ąžuolynas, kuris jau senokai iškirstas. Dabar šiaurinėje papėdėje yra iškastas durpynas. Prieš šimtą metų, kasant durpes, rado kunigo skeletą ir arnoto liekanas. Kad kas būtų kunigą nuskandinę, niekas nepasakoja".
1944 m. kaimo gyventoja Ona Žilienė buvusiam Laukuvos gimnazijos direktoriui Juozui Mickevičiui papasakojo dar įdomesnių nutikimų: „Nuo neatmenamų laikų Kapų kalne naktį vaidenasi. Daug praeivių vakare, naktį yra paklaidinę. Kartą Dargalių kaimo gyventojas ūkininkas Girskis vakare apibrėškus, raitas grįždamas namo, paklydo. Iki pusiaunakčio jojo Kapų kalne ir vis galo neprijojo. Galop prijojęs Žilio ūkį, atsižino.<...>
Kapų kalne - užburti rūmai. Vieną rudens vakarą, apie dešimtą valandą, Dargalių kaimo valstietis Drukteinis, grįždamas namo, Kapų kalne paklydo ir čia visą naktį vaikščiojo. Vargais negalais užjojo gražiausius rūmus. Įėjęs į vidų nerado nė gyvos dvasios. Vaikščiojo vaikščiojo po rūmus, nuvargo. Pagaliau išėjo namo. Staiga atsižino, kad yra Žilio sodyboje. Įėjęs į trobą pamatė Oną Žilienę beverpiant. Atsisėdo, papasakojo, kad buvo paklydęs ir kad labai nuvargęs. Atsisveikinęs išėjo namo. Ir vėl paklydo. Grįžo pas Žilį į nakvynę. Ryto metą atsikėlęs grįžo namo...
Pasitaikė ir važiuojančių, kurie iki pusiaunakčio važinėjo Kapų kalne, klaidžiojo ir nedasekė, kur esą".
Atrodo, minėtasis kaimo gyventojas Drukteinis Kapų kalne buvo paklydęs ne vieną sykį. Apie jo nutikimus 1973 m. kraštotyrininkui pasakojo ir dargališkė Liuda Brazauskienė.
„Sykį vėlai vakare grajijom. Tik lup-lup-lup - Drukteinis bepareinantis. Sako, namų neberandu. Mes parodėm ir vėl grajijam. Ogi girdim: lup-lup-lup, Drukteinis ir vėl beateinantis. Ir vėl mes parodėm. Ir taip jis vaikščiojo po Kapų kalną lig aušros",- byloja V.Statkevičiaus surinkti atsiminimai.

Kapinaitėse atgulė ir represijos aukos

Dabar Dargaliuose bestovi kelios trobos. Jose senųjų gyventojų nebėra, daugelis žmonių čia atsikėlę prieš porą dešimčių metų, kiti – išvis naujakuriai. Keletas pašnekintų vietinių sakė nei apie Kapų kalną, nei apie senolių pasakojimuose minimus protėvius nieko nežinantys. Apie šią amžino poilsio vietą jie tegalėjo pasakyti tik tiek, jog čia stovi keli kryžiai, o seniūnija sutvarko aplinką.
Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas patvirtino, kad Dargalių kapinaitėmis stengiasi rūpintis - kaip ir kitais seniūnijos teritorijoje esančiais gamtos bei archeologiniais paminklais. Seniūno iniciatyva kapinaites prieš kurį laiką buvo aptvarkytos: išgenėti medžiai, pašalinti krūmynai. Dabar, anot seniūno, šioje vietoje reikėtų naują kryžių pastatyti, nes buvęs nebeatlaikė laiko tėkmės ir stiprių vėjų. V.Ačas apgailestavo, jog iš senųjų vietinių gyventojų šiose apylinkėse jau nieko nebėra likę, todėl ir išgirsti jų atsiminimų, kas ir kur klaidžiojo Dargaliuose, nebepavyks...

Kad pasiektumei Dargalių kaimo kapinaites ir šalia jų esantį senkapį, pievomis pėsčiomis nuo kelio turi eiti maždaug puskilometrį. Kapinaites juosia savotiška akmeninė tvora, aplink ošia aukšti medžiai. Ši vieta – tvarkoma, neapleista ir neužmiršta. Tą išduoda ir apgenėti medžiai bei prie kryžių padėtos dirbtinių gėlių puokštės, žvakės. Pasirodo, čia palaidoti ir keli karo metais žiauriai nužudyti vietiniai. Apie tai nemažai medžiagos yra surinkę istorikai bei kraštotyrininkai Vytenis ir Junona Almonaičiai. Kas šioje vietoje palaidota, jie aprašė veikale „Lietuvos laisvės kovų paminklai": „Kaimas yra šeši kilometrai į pietus nuo Laukuvos. Dargalių žemes beveik perpus skiria naujasis Žemaičių plentas. Vos keliasdešimt metrų į šiaurę nuo jo išlikusios senos kapinaitės. Be kelių medinių kryžių, čia stovi akmeninis paminklas su iškalbingu užrašu: „Bolševikų genocido aukos 1941.VI.24". Data primena karo pradžią ir pirmosiomis jo dienomis sovietų kariuomenės įvykdytas žudynes Kvėdarnos apylinkėse <...>. Siautėta ir čia, Dargaliuose. Be aiškesnės priežasties vienoje kaimo sodyboje buvo nužudyti jos šeimininkai Juozas ir Juzefa Rupšlaukiai, jų augintinė Bronė Gedminaitė ir kartu gyvenusi giminaitė Ona Mikalauskaitė. Paminklas su atitinkamu užrašu kapinaitėse buvo pastatytas jau 1942-aisiais, tačiau pokario metais stribai jį suniokojo. Žuvusiųjų atminimas pakartotinai įamžintas Atgimimo metais. Netoli Rupšlaukių palaidotas kitas dargališkis – Antanas Grunovas. Simboliškai antkapyje įamžintas ir Jonas Grunovas. Paminkle užrašyta: „Žuvę už Lietuvos laisvę". Visa teisybė šiais žodžiais nepasakyta. Jie tikrai kovojo dėl Lietuvos laisvės, A.Grunovas buvo Lydžio rinktinės trečiosios kuopos pirmojo būrio skyrininku. Tačiau, įtarus bendradarbiavimu su sovietiniu saugumu, taip pat už partizaniškos drausmės nepaisymą, 1947 m. Grunovus sušaudė patys partizanai".
Nenuostabu, kodėl Dargalių kaimo kapinaitėmis žmonės domėjosi - šioje vietovėje susiveja dvi skirtingos laiko terpės. O ir pats kaimas išsidėstęs savotiškoje kryžkelėje: tarp mūsų senolių pasodintų ąžuolų ir zvimbiančio greitkelio...

Birutė SRĖBALIŪTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.