Šventais protėvių kapų kalneliais VI

Užmaršties krūmai paslėpė Dungerių senkapį

Aukštas Užkalnių kalnas Dungerių kaime, šalia kelio į Varsėdžius. Mes su upyniškiu kraštotyrininku Klemensu Lovčiku vos prasibrauname pro krūmus. Čia kažkur turėtų būti kapeliai. Rinkdamas apie juos istorinę medžiagą, Klemensas yra buvęs ne kartą ir įsiminė vietą, bet dabar viskas šitaip pasikeitė...

- Kur nors, ant paaukštėjimo, turėtų būti bent kokia žymė... Pasidalinkime kalną pusiau, - sako jis man. - Aš einu čia, tu - čia. Gal kokia plika aikštelė, gal supuvusio kryžiaus liekana...
Tačiau nėra nieko, iš ko būtų galima spręsti, jog čia kažkada laidoti žmonės.
1940 metais kapeliai dar buvo aptverti statinių tvorele, juose tebestovėjo keletas medinių kryžių. Žmonės juos lankydavo per Kryžiaunas dienas, ateidavo giedoti mojavų. Kapinaites kaime vadindavo markapiais, bet laidojama buvo ir vėliau, net XIX amžiaus pabaigoje. Iš tiesų kapeliai yra senesni už maro laikus, tai - senkapiai. Kai atsirado kolūkiai, žmonės pradėjo kalne kasti rūsius bulvėms ir aptikdavo archeologinių radinių.
Tos kapinaitės nuo pagonybės yra šventa vieta, čia netgi stovėjo akmeninis aukuras. Kai Bruškių kaime, Burneikių dvare, buvo statomas vandens malūnas, akmenį suskaldė bei padarė iš jo girnas. Viena girnapusė tebesaugoma Klemenso sodyboje, Upynoje.
Dabar jokios kapelių žymės jau nepavyksta rasti. Gal mes ieškome ne ten, gal Klemensas blogai įsiminė vietą?
Kitoje kelio pusėje gyvena Zenonas Sakalauskas. Jis augęs ne čia, bet gyvena jau 20 metų. Gal yra ką nors girdėjęs?
- Taip, žinau tuos kapelius. Galiu parodyti, - sutiko Zenonas.
Apie kapinaites jis girdėjo iš savo dėdės Antano Milkinto.
Vėl lipame į kalną, einame į tas vietas, kur jau ieškojome.
- Štai, - rodo žmogus vietą tarp krūmų.

Niekaip nepasakytum, jog čia kažkada galėjo būti kapeliai ar net šventa pagonių vieta. Zenonas nematė, kad būtų stovėjęs kryžius.
Kapinaitės net neįrašytos į oficialius kapinių sąrašus. Atrodo, jų laukia tokia pat užmarštis, kaip ir antrųjų Dungerių kaimo maro kapelių, kurie buvo per kilometrą nuo Užkalnių kalno, Sabeckių sodyboje. Kuriantis vienkiemiams, kapinaičių užimama vieta nebūdavo įtraukiama į žemės plotą. Bet apie 1912-uosius šeimininkas Stasys Sabeckis praplėtė savo valdą - išrovė visus kryžius ir kapelių vietoje suarė dirvą. Dabar čia yra lygus laukas, be jokios žymės.
Jeigu ne K.Lovčikas, šiandien neturėtume nė tos informacijos.

Petras DARGIS
AUTORIAUS nuotr.