Šventais protėvių kapų kalneliais IX

Pagonys Žviliuose laidoti net tūkstantį metų

Iš visų Šilalės rajone esančių senųjų kapaviečių Žvilių kaimo senkapis yra bene daugiausiai ištirtas mokslininkų. Beveik dešimt metų čia dirbo gausios archeologų ekspedicijos, vyko intensyvūs kasinėjimai bei radinių vertinimai. Žviliuose surastos vertybės labai pagelbėjo istorikams – pagal tai tiksliausiai apibūdinama karšuvių, ypatingųjų žemaičių, kultūra. Be to, nustatyta, jog žmonės čia buvo laidojami visą tūkstantmetį – nuo III iki XII a. Todėl mokslininkų dėmesį Žviliai patraukė dar labiau - juk ne kiekvienąkart pasitaiko proga prisiliesti prie pirmųjų mūsų eros ženklų.

Bene labiausiai Žvilius tyrinėjusi žymi archeologė, 1983-1989 m. ekspedicijos vadovė Laima Vaitkunskienė senkapiui paskyrė net atskirą savo veikalą. Jos nuomone, didžiausias atradimas – gausūs III-IV a. kapai su keliaaukščiais akmenų vainikais. Iš viso Žviliuose atkasta virš trijų šimtų kapų. Iš jų matyti, kad mirusieji pagal pagoniškus papročius išlydėti su turtingomis įkapėmis: ginklais, darbo įrankiais, papuošalais. Čia rasta netgi Romos moneta – Faustinos II sestercijus, kaldinta po 175 m.

Žvilių kapavietėmis domėjosi ir šilališkis kraštotyrininkas Vladas Statkevičius. Su garsiuoju Žvilių senkapiu skaitytojus supažindiname, pasitelkdami šio kraštotyrininko dar 1975 m. „Šilalės artojuje" išspausdintą publikaciją „Žvilių senkapis".
„Norėdami rasti Žvilių kaimo senkapį, turime važiuoti iš Šilalės Vaitimėnų kryptimi ir sustoti prie Akmenos upės, o nuo čia eiti pėsčiomis dešiniuoju upės krantu. Čia pat - Biržų Lauko piliakalnis. Nuo piliakalnio, pasukę į šiaurę ar perėję Alkos pievą bei įkopę į Akmenos slėnio krantą, rasime Žvilių kaimo kapukus, Neverdauskų sodybą, o už jų į šiaurę – ariamą lauką. Taigi sodyba, kapukai bei didelė dalis ariamo lauko ir yra Žvilių kaimo senkapis. Jo plotas gali būti apie 5 hektarus.
Pirmosios žinios apie šį senkapį buvo gautos 1965 m. iš Šilalės vidurinės mokyklos mokinės, kuri, užrašinėdama padavimus, paminėjo, kad ten randama keistų daiktų. Vėliau iš Neverdauskų gautos dvi balno kilpos, įmovinis ietigalis, dviašmenis kalavijas bei kitų senovinių dirbinių, rastų jų sodyboje ir lauke. Prasidėjo kasmetinio ariamo lauko žvalgymas bei senienų rinkimas.

Šiauriniame senkapio pakraštyje dar rastas geležinis įmovinis 15,5 cm ilgio kirvis, o rytiniame pakraštyje – žalvarinė juostinė apyrankė. Jos juostelė – trikampio skersinio pjūvio, ornamentuota išilginiais grioveliais, tarp kurių susidariusios briaunelės, papuoštos smulkiomis įstrižomis įkirtomis. Apyrankė labai panaši į rastąsias tyrinėtame Šarkų kaimo senkapyje, III-IX a. kapuose. Deja, vieta, kurioje aptikta ši apyrankė, buvo labai išvarpyta bulviarūsiais.
1968 m. senkapį tyrinėjo Istorijos instituto archeologų ekspedicija, vadovaujama A.Tautavičiaus. Ekspedicijai nepasisekė. Kai archeologai atvyko, senkapyje žaliavo kukurūzai, nors Šilalės tarybinio ūkio vadovai buvo įspėti, kad archeologai dirbamą lauką tyrinės. Todėl apsiribota keliais perkasais sodybos ribose bei pagal dirvos pietvakarių kraštą. Atidengti vos 8 kapai.
Kai kukurūzai buvo nupjauti, šio straipsnio autorius (V.Statkevičius – red. past.) su Šilalės vidurinės mokyklos kraštotyrininkais ryžosi išžvalgyti senkapio spėjamą vidurį. Buvo iškastas 17 m ilgio ir 3 m pločio perkasas. Rasta 13 nedegintų mirusiųjų kapų. Todėl yra prielaida, jog senkapyje daug palaidojimų.
Iš atidengtų kapų paaiškėjo, kad mirusieji laidoti 2,5 m ilgio duobėse, 80-90 cm gylyje. Moterų galvos atkreiptos į vakarus arba šiaurės vakarus, vyrų - į rytus.
Vyrų kapuose rasta tik po vieną geležinį įmovinį ietigalį, peilį, pasaginių segių, lazdelinių smeigtukų, viename kape – dar žąslų fragmentų.
Moterų kapuose – geležinė yla, akmeninis arba molinis verpstukas. Juose gausu papuošalų. Labai puošni rasta mirusioji. Ji palaidota su kūgio formos kepuraite, padabinta žalvarinėmis grandinėlėmis, suvertomis ant plonos virvutės. Kepuraitės priekinis pakraštys papuoštas klevo sėklos formos pakabučiais. Ant mergaitės kaklo uždėtos dvi žalvarinės vytinės antkaklės daugiakampėmis buoželėmis. Rankas puošė įvijinės apyrankės ir įvijiniai žiedai. Juosmens srityje buvo padėtos dvi poros kryžinių smeigtukų, sujungtų grandinėlėmis, du gintarėliai bei apyrankė gyvuliniais galais. Prijuostės kraštą priekyje puošė iš penkių 4,5 cm ilgio įvijėlių padaryti kvadratėliai.
Kituose moterų kapuose aptikta panašių antkaklių, apyrankių, įvijinių žiedų, klevo sėklos formos pakabučių, gintaro karolių. Smeigtukai buvo įvairūs: žalvariniai, kryžiniai, lazdeliniai ir vienas žalvarinis žiedinis. Be to, vaiko kape rasta apvarėlė iš žalvarinių įvijėlių bei 2 cm skersmens grandinėlių.
Ištirta nedidelė kapinyno dalis, kuri priklauso X-XII a. Galimas dalykas, kad šiauriniame bei rytiniame pakraščiuose bus randama ir pirmo tūkstantmečio pradžios palaidojimų. Ten buvo rastas įmovinis kirvis, juostinė apyrankė ir dargi akmeninio kirvuko nuolauža", - rašė V.Statkevičius.

Birutė SRĖBALIŪTĖ