Šventais protėvių kapų kalneliais XI

Seniausioji kaimo istorija išvežta ir išbarstyta ant apylinkės kelių

Senkapiai ir pilkapynai - didžioji kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus aistra. Bent jau taip galima spręsti iš jo surinktos istorinės medžiagos. Bevartant ją kartais net sunku suvokti, kiek daug laiko jis skyrė šiam savo darbui: juk kai kuriuos senkapius lankė ir tyrinėjo ištisus dešimtmečius. Bet koks, nors ir pats smulkiausias radinys V.Statkevičiui prilygdavo tikram lobiui. Tačiau besikapstant jo užrašuose, akys tik retkarčiais užkliūna už pavadinimo Didkiemis. Daug dažniau šmėžuoja Žviliai, Šiaudaliai, Žąsinas, Šarkai, Pagrybis... Kodėl? Todėl, jog prie Didkiemio senkapio V.Statkevičiui prisiliesti teko labai mažai, nes šis buvo negailestingai sunaikintas.

„1971m. buvo pastebėta, kad, stumdant buldozeriu žemės paviršių, atidengta keliolika kapų maždaug 35x20 dydžio plote. Šio rašinio autorius, pasitelkęs grupelę jaunųjų kraštotyrininkų, ištyrė tą plotelį bei tyrinėjimų medžiagą ir rastus dirbinius pristatė muziejams. Tyrinėtame senkapių plotelyje aptikti du peiliai, vienas pentinis kirvis, kauptukas, yla, kaltukas ir skabtukas. Daugiau ir įvairesni buvo papuošalai. Tai dvi žalvarinės antkaklės, 3 kaklo apvaros, 10 gintarinių karoliukų, nemažai pasaginių segių, 5 kryžinių smeigtukų poros ir viena nuokamienių smeigtukų pora, 5 apyrankės ir 11 žiedų. Iš viso šiame senkapyje surinkti 66 dirbiniai, atidengta 14 kapų. Manoma, kad čia buvo laidota IX-XIII amžiais", - 1994-aisiais rašė V.Statkevičius.
Pasirodo, niekam nežinant, Didkiemio senkapis buvo paverstas žvyro karjeru. Kol V.Statkevičiui nekilo įtarimas, jog šioje teritorijoje galėjo būti protėvių laidojimo vieta, tol senkapis buvo naikinamas. Tai truko apie trejus metus – nuo 1969-ųjų iki 1972-ųjų. Tais metais iš karjero buvo kasamas žvyras, kuris daugiausiai naudotas keliams tiesti. Dabartinė Didkiemio seniūnė Vilma Kasnauskienė išduoda, jog buvusio senkapio žeme važinėja visi, vykstantys į Didkiemį: ne viena mašina žvyro atgulė ir pagrindinio susisiekimo kelyje.
Apmaudu, kad senkapio ar bent jau jo dalies taip ir nepavyko išsaugoti, nors tikrai buvo įmanoma. Kilus įtarimui apie galimą laidojimo vietą ir pastebėjus pirmuosius radinius, kaip spėjama,- įkapes, V.Statkevičius ėmėsi iniciatyvos nutraukti prasidėjusius kasimo bei remonto darbus. Protestą tąsyk išreiškė ir šalies archeologai. Deja, jų pastangos buvo bevaisės, nes valdžia į jų kalbas bei raštus nereagavo.„Nors toje vietoje buvo uždrausta ardyti žemę, o senkapis buvo paskelbtas archeologijos paminklu, bet Autokelių eksploatavimo valdyba draudimo nepaisė ir ardė paminklą toliau", - rašoma kraštotyrininko medžiagoje.
Gaila, kad tai, ką surinko, išsiaiškino ir užrašė V.Statkevičius, ir tėra beveik visos žinios apie buvusį Didkiemio senkapį. Apie jo buvimo vietą taip pat liudija tik jo užrašuose paminėtos koordinatės – esą senkapis buvęs apie puskilometrį į pietvakarius nuo kaimelio, šalia senųjų kaimo kapinaičių. Beje, jų jau irgi nebelikę...
Dabar netgi daugelis vietinių nebeturi jokių žinių, kur senkapis galėjęs būti, o kiti apie tokį niekada sako nesą net girdėję... Didkiemio senkapio vietą beveik aklai spėja ir pati seniūnė, mat jokio skiriamojo ženklo ar lentelės apie buvusį archeologinį paminklą čia niekuomet nebuvo. Anot jos, jis galėjęs būti arba žvyro karjere, prie gynybinio bunkerio – doto, arba netoli bažnyčios esančiame miškelyje, kur taip pat kadaise buvo kasamas žvyras.
Kaip jau buvo minėta, Didkiemio kaimo kapinaičių, anuomet senųjų gyventojų vadintų Svirplyne, taip pat nebėra išlikusių. Neatmetama galimybė, jog ir jas nuo žemės paviršiaus nušlavė sunkioji kelininkų technika.

Birutė SRĖBALIŪTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.