Šventais protėvių kapų kalneliais XXIII

Kalnėnų kapinaitės išsaugojo vieną pavardę

Algirdas Žukauskas gyvena visai šalia Kalnėnų kapinaičių, galimas sakyti, kapinaitės yra beveik jo kieme.
- Na, ne visai kieme, - sako šeimininkas. - Jos prasideda ten, kur medinis kryžius. Dar anais laikais čia buvo atvažiavę archeologai iš Kauno, žiūrėjo savo popierius ir rodė kapukų ribas. Anoje pusėje tėvas buvo iškasęs kelis rūsius, ten laikydavom bulves. Tai tie archeologai liepė juos panaikinti, dar bauda pagrasino. Turėjom užkasti. Po mėnesio jie atvažiavo patikrinti. Atseit, kapinių teritorija. Bet jokio kaulo nesame radę.

Medinį kryžių pastatė pats A.Žukauskas. Jeigu kapinės, tai tegu bus kryžius. Žmogus parūpimo ąžuolą ir užsakė Jaunodavos meistrui Juozui Pabrėžai.

Prie Kaltinėnų – Požemės kelio, visai netoli Medvėgalio, matyti graži kalva su sodyba. Tenai tarp medžių yra ir Kalnėnų kapinaitės

- Gražius koplytstulpius jis padarydavo, - prisimena A.Žukauskas. - Nebrangiai paėmė, tik 500. Dabar jau miręs žmogus. O kryžius laiko gerai.

Medinis kryžius pastatytas A.Žukausko rūpesčiu ir lėšomis

Toliau stovi ir metalinis iš anų neatmenamų laikų. Jis buvo skilęs pusiau ir nuvirtęs. Žmonės sakydavo, kad žaibas įtrenkęs. Dyvų nėra - juk kapinaitės ir A.Žukausko troba yra labai aukštoje vietoje. Nuo kurios pusės eisi, vis į kalną turėsi lipti. Medvėgalis - ranka gali pasiekti. Nieko keisto, jog tokią gražią vietą ponai dvarininkai pasirinko savo kapams. Ant to metalinio kryžiaus išlikusi viena pavardė. Tai Ana Žydovecka, ji palaidota 1854 metų lapkričio 14 dieną. A.Žukauskas kryžių atstatė - dabar stovi kaip naujas.

Senasis kryžius buvo skilęs pusiau, bet A.Žukauskas jį suvirino ir pastatė į vietą. Ant kryžiaus išlikusi A.Žydoveckos pavardė. Lenkiškas užrašas rodo, kad jos būta bajoraitės

- Kad metalinis, tai suvirinti galima. Mėginau virinti vietoje. Atsitempiau suvirinimo aparatą, nusitiesiau elektros laidus, tačiau nieko iš to neišėjo. Laidai buvo per ilgi ir per ploni - kaisti pradėjo. Tai parsitempiau kryžių į garažą, suvirinau, tada nuvilkau atgal ir pastačiau. Špyžinis kryžius sunkus, bet pastačiau vienas - trosais ir gervėmis, - pasakoja meistras.
Jis prisimena, jog netoliese kažkada stovėję dar du mediniai kryžiai, tačiau jie jau seniai sunykę. Kaip ir pats Žydoveckių dvaras, kurio nė ženklo nebėra. Na, šioks toks ženklas yra - ant gretimo kalno dar likę šiek tiek pamatų, o krūmuose galima rasti ir mūrinę koplyčią. A.Žukaukas nuvedęs parodė, kur ji yra. Tuščia, bet gerai išsilaikiusi.

Iš Žydoveckių dvaro Kalnėnų kaimo krūmuose liko tik koplyčia. Tuščia, bet gerai išsilaikiusi

Kapinaitės priklauso Laukuvos seniūnijai, tačiau jas prižiūri A.Žukauskas.
- Tiek tos priežiūros, - sako jis. - Vasarą kelis sykius žolę nupjaunu. Paprastu dalgiu pjauti sunku, skauda viena ranka, bet turiu motorinį... Man jau netrukus 70, o kai išėjau į pensiją, tai ir gerti mečiau. Dabar laiko turiu į valias. O kad nebūtų nuobodu, lauke vis susirandu kokio darbo. Taip juk nebūna, jog darbo nerastumei.

Petras DARGIS
AUTORIAUS nuotr.