Šventais protėvių kapų kalneliais XXX

Už kapinių valymą - 200 litų baudos

Paneršęs po krūmus, Jurgis Dargis pagaliau rado metalinį kryžių.
- Sakiau, kad kažkur čia yra! - sakė Jurgis. - O mano jaunystėje stovėjo ir ąžuolinis. Čia netoli tėvai valdė gabalą žemės. Žmonės pakraščiuose dar kasė rūsius bulvėms, bet paskui atvažiavo valdininkas iš Šilalės ir uždraudė. Tai buvo seniai, dar rusų laikais.

Iš tolo ant kalvelės pakilę Rūtelių kapukai atrodo visai neblogai. Kažkada čia gyveno nemažas Meirių kaimas, J.Dargis prisimena stovėjus 10 sodybų. Dabar jau nė vienos nėra - melioracijos laikais žmonės sukelti į Rūtelius. Kapeliai - toli nuo akių ir visų pamiršti. Jie įtraukti į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Jeigu tikėsime tuo sąrašu, tai jie saugomi „įstatymo nustatyta tvarka". Keistoką tvarką yra numatęs įstatymas - per tuos brūzgynus pats velnias nusilaužtų koją. O labiausiai nustebino užrašas ant kryžiaus. Parašyta, kad Zita Ežerskytė palaidota 1991 metais. Ar gali taip būti?

Rū­te­lių kai­me gy­ve­nan­tis J.Dar­gis pa­ro­dė ka­pi­nai­tes ir pa­dė­jo krū­muo­se ras­ti

- Esu girdėjęs, jog žmones čia laidojo, bet kad šitaip neseniai... - stebisi J.Dargis. - Važiuojame pas Bartkų, jis tuos kapukus kažkada tvarkė ir dar gavo baudos. Jis viską paaiškins!
Vladas Bartkus, pamatęs žmogų iš laikraščio, pradėjo stebėtis:
- Ir netikėk sapnais!
Kuo čia dėti sapnai?
- Aš jus sapnavau! Vakar paskaičiau laikraštyje apie apleistus kitus kapelius ir taip skaudu pasidarė... Juk aš Rūtelių kapukus kažkada buvau pradėjęs valyti ir gavau 200 litų baudos. Man ir dabar dėl to labai nemalonu. O paskui sapnavau, kad atvažiavote, ir mes tvarkėme kažkokį reikalą. Iš tiesų aš norėjau papasakoti tą atsitikimą.
Tai atsitiko seniau, kai Kaltinėnų seniūnijai dar vadovavo Albina Bataitienė. V.Bartkus šalia kapelių turėjo žemės, dažnai ten lankėsi ir matė, kaip jie apleisti. Nelikę kažkada stovėjusio kryžiaus, prižėlę lazdynų...
- Nuėjau pas seniūnę, sakau, galėčiau šiek tiek patvarkyti, - pasakojo V.Bartkus. - Bent krūmus iškirsčiau! Seniūnė man sako: čia valdiška žemė, reikia atsiklausti girininko. Pasikvietė iš Šilalės girininką, dar tokias dvi moteris valdininkes. Apžiūrėjome viską ir sutarėme, jog išnaikinsiu krūmus. Tačiau popieriaus jokio nedavė. Girininkas sakė: ką čia krūmus kleimuosime - tiek metų esi dirbęs eiguliu, pats žinai, ką galima kirsti, o ko ne. Aš ir patikėjau. Iškirtau visus lazdynus. Bet dabar jau vėl prižėlė... O užrašas ant kryžiaus yra kaip ir netikras. Tą kryžių pamačiau kaimyno Razbadausko kieme. Jis keitė giminės paminklą Kaltinėnų kapinėse, o seną kryžių parsivežė. Aš ir sakau: Juozai, kam tau tas kryžius? Nuvežkime į kapelius ir pastatykime! Taip ir padarėme. Jis dar ir nuvežė, abu pastatėme. Vis ženklas, jog čia yra kapai...

Ant kry­žiaus už­ra­šy­ta pa­var­dė ir da­ta tru­pu­tį klai­di­na. Iš tie­sų kry­žius at­vež­tas iš Kal­ti­nė­nų ka­pi­nių. O čia po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro nie­ko dau­giau ne­lai­do­ta

O kaip su bauda?
- Taigi iškirtau lazdynus, visa krūva išėjo. Pamatė vienas kaimynas, pavydas pašoko, įkišo liežuvį - apskundė žaliesiems. Tie atvažiavo ir davė 200 litų baudos. Girdi, kam be leidimo kertu valdiškus krūmus. Buvau nukirtęs tokią storą blindės šaką - įrašė į protokolą ir tą. Štai ta dviguba blindė, - rodė nubaustasis kapelių valytojas. - O aš neturėjau jokio dokumento, kad kapinaites tvarkau valdžios leidimu, apsiginti niekaip negalėjau. Sumokėjau tą baudą ir palikau nusikaltėlis. Baisu žiūrėti, kaip tie kapeliai atrodo dabar.

„Štai ta blin­dės ša­ka, ku­rią nu­kir­tau ir bu­vau nu­baus­tas", - ro­dė anksčiau ka­pelius tvar­kęs V. Bart­kus

V.Bartkus prisimena vaikystėje girdėtus senesnių žmonių pasakojimus apie tas kapinaites. Nors vietiniai jas vadina markapiais, jos tikriausiai užsilikusios nuo maro laikų, bet čia buvo laidojama palyginti neseniai - per Pirmąjį pasaulinį karą.
- Mūsų kaimynas, toks Petras Jucius pasakojo, jog per Didįjį karą žmonės taip pradėjo mirti nuo šiltinės, kad kaimas vos spėjo laidoti. Iš tiesų laidojo tik artimieji, o kiti pradėjo bijoti ateiti į laidotuves ir pasigauti šiltinę. Vežė čia mirusiuosius ir kasė į kapelius. O štai P.Jucius sakė ėjęs į visas laidotuves ir nenumiręs. Kodėl? Jį išgelbėjęs česnakas. Jis valgęs česnaką ir neužsikrėtęs. Tačiau jau seniai nebėra nei Petro, nei kitų aną karą mačiusių žmonių. Viso kaimo seniai nebeliko. Netoli buvo ir mano tėviškė... Viskas čia pasikeitę, kapeliai liko vieni ir pamiršti.

Kaž­ka­da apie Rū­te­lių ka­pi­nai­tes sto­vė­jo 10 so­dy­bų, o da­bar jos li­ko vie­ni­šos

Pagaliau išlindome iš brūzgynų. Eidami per juos, kelis sykius vos nesuklupome.
- Galėtume visas kaimas sueiti ir sutvarkyti, - ėmė svarstyti J.Dargis. - Kiek čia to darbo?
- Kas tau, Jurgi, tvarkys? - purtė galvą V.Bartkus. - Aš tai tikrai daugiau nekišiu nagų!

Petras DARGIS
AUTORIAUS nuotr.