Septynioliktąjį gimtadienį sutikus

Pirmadienis, 11 Gegužė 2015 17:58

Pajūrio „Bočių" bendrijos nariams tradicija tapo kasmet paminėti savo veiklos gimtadienį. Šįmet jis – septynioliktasis. Kartu su Pajūrio biblioteka paminime ir pasirinkto poeto gimimo metines. Šią popietę paskyrėme poeto kunigo Antano Strazdo 255-osioms gimimo metines.

Antanas Strazdas, neturėdamas kilmingų šaknų, nebijojo šaipytis iš luominio pasipūtimo ir nesigėdijo bendrauti su vargingaisiais, be kurių sunkaus darbo nebūtų kaip „ponavoti". Ta vidinė drąsa ir išskyrė Strazdelį ir savo laikmečio. Drąsa nepaisyti aplinkinių nuomonės ir veikti pagal savo širdies balsą. Studijavęs filosofiją, troško darnos ir gerovės visiems žmonėms ir negalėjo būti abejingas skurdui ir žmogaus skausmui, gyvenimo tragizmui. Jam buvo svarbu kalbėti apie paprasto žmogaus – baudžiauninko ar valstiečio – įvairiapusę vertę, jį skaudino socialinė neteisybė, jis atvirai šaipėsi iš pasipūtėlių ir kvietė žmones būti mielaširdingus.

Kitas jo prigimtinis pašaukimas buvo meilė lietuviškam žodžiui, jo skambesiui. Šiandien įvardijamas spausdintinis poeto palikimas nėra gausus: 1814 m. išėjęs giesmių rinkinėlis, dabar laikomas pirmuoju lietuviškos poezijos rinkiniu, iš lenkų kalbos į lietuvių išverstas italų teologo R. Bellarmino katekizmas Pamokslas krikščioniškas (1818 m.). Tai rodo jo, kaip kunigo, švietėjišką požiūrį į tikėjimo tiesas – jas reikia suprasti, o ne aklai vykdyti. Taip pat 1824 m. paskelbta lenkiška giesmė Rygos miestui pagerbti (Kant na pochwałę miasta Rygi), jis vertino Rygos miesto ekonominį ir kultūrinį didingumą.

Tautoje buvo paplitusios giesmės, laikomos kunigo Strazdelio kūryba (beje, jis turėjo puikią klausą ir galingą balsą, tad kurdavo ne tik tekstus, bet ir melodijas). Tikrai ne visa jo kūryba buvo į vieną vietą surinkta, tad jau po Strazdo mirties atsirasdavo vis naujų pasaulietinių dainų ir šventų jo giesmių, o jis dabar jau lietuvių literatūros tyrėjų gretinamas su tokiais korifėjais kaip Kristijonas Donelaitis, gyvenęs ir kūręs XVIII amžiaus pradžioje (1714–1780) kurį paminėjome praeitais metais.

Su didžiausiu įdomumu išklausėme Laimutės Kerpienės, buvusios Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos, pasakojimo apie Antano Strazdo gyvenimą, veiklą, kūrybą. Pranešėja kiekvieną gyvenimo ir kūrybos etapą pagrindė jo eilėraščių posmais.

Ne visi dalyviai žinojo, kad šv. Mišių giesmės „Pulkim ant kelių visi krikščionys..." autorius yra Antanas Strazdas.

Gražiai skambėjo Pajūrio „Bočių" ansamblio atliekamos poeto dainos (vadovas Algimantas Paulius), pritariant visiems šventės dalyviams. Bibliotekos vedėja Rasa Griškienė palinkėjo, kad poeto kurtos giesmės nuolat skambėtų iš žmonių širdžių ir paskaitė eilėraštį „Gaspadorius žabus kirto".

Renginio vedėja „Bočių" bendrijos pirmininkė Birutė Kuizinaitė priminė, kad Motinos dienos proga visoms močiutėms atskriejo anūkų laiškai laimės adresu iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Varnių, Šilalės ir net iš tolimosios Japonijos. Svarbiausia, kad tai buvo nelaukta ir netikėta.

Šventėje dalyvavo Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus, Pajūrio šeimos gydytoja, Savivaldybės Tarybos narė Saulė Olendrienė, Pajūrio seniūnė Roma Noreikienė.

Zuzana Vėlavičienė, Birutės Kuizinaitės nuotr.