Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje eksponuojama paroda „Vilko vaikai. Pasiklydę tarp Rytų Prūsijos ir Lietuvos“, pasakojanti apie vieną skaudžiausių ir ilgą laiką nutylėtų Antrojo pasaulinio karo bei pokario istorijų. Paroda atskleidžia vaikų, kurie, netekę šeimų ir namų, buvo priversti vieni kovoti dėl išlikimo, likimus.

Paroda parengta remiantis fotografės Claudios Heinermann ir žurnalistės Sonya‘os Winterberg OralHistory (žodinės istorijos) projektu. Autorės kelerius metus rinko istorinius liudijimus, daugiausia dėmesio skirdamos asmeninėms to laikotarpio liudininkų patirtims. Išgyvenusieji, dažnai ilgus dešimtmečius tylėję apie savo praeitį, sutiko pasidalinti skaudžiais prisiminimais, atvirai papasakoti apie vaikystėje patirtą badą, netektis, baimę ir gyvenimą svetimoje šalyje.

Kas buvo „vilko vaikai“?

„Vilko vaikais“ vadinami Antrojo pasaulinio karo ir pokario našlaičiai, dažniausiai 3–16 metų amžiaus, kurie 1945–1948 metais iš karo nusiaubtos ir badaujančios Rytų Prūsijos pėsčiomis arba slapta traukiniais atkeliavo į Lietuvą ieškodami maisto, prieglobsčio ir galimybės išgyventi.

Šios istorijos pradžia siekia 1944 metų vasarą, kai Raudonoji armija artėjo prie Rytų Prūsijos sienų. Nepaisant augančio pavojaus, nacionalsocialistinė valdžia draudė evakuoti gyventojus. 1945 metų sausį sovietų kariuomenei pralaužus fronto liniją, prasidėjo paniškas civilių gyventojų bėgimas. Netrukus Rytų Prūsija buvo apsupta, o milijonai žmonių mėgino išsigelbėti nuo karo siaubo.

Tūkstančiai vaikų per šį chaosą neteko tėvų arba pasimetė. Alkis, ligos, šaltis ir nuolatinė baimė tapo jų kasdienybe. Ieškodami išsigelbėjimo, vaikai traukė Lietuvos link, klaidžiojo miškais, prašė maisto ir prieglobsčio. Manoma, kad tokių vaikų galėjo būti apie penkis tūkstančius.

Daliai jų pavyko rasti prieglobstį lietuvių šeimose. Ūkininkai vaikus priglausdavo, pamaitindavo, suteikdavo pastogę, tačiau neretai už tai jie turėdavo dirbti ūkiuose ir laukuose. Siekiant nuslėpti vaikų kilmę ir apsaugoti nuo galimo persekiojimo ar tremties, daugeliui buvo suteikti lietuviški vardai ir naujos tapatybės. Dėl sunkių gyvenimo sąlygų nemaža dalis šių vaikų negalėjo lankyti mokyklos ir įgyti išsilavinimo.

Istorijos, kurias pasakoja patys išgyvenusieji

Parodą sudaro 23 informaciniai stendai, kuriuose pristatomi autentiški „vilko vaikų“ gyvenimo liudijimai, fotografijos ir asmeninės istorijos. Kiekvienas pasakojimas atskleidžia skirtingą likimą, tačiau juos visus sieja anksti prarasta vaikystė, išgyvenimo kova ir ilgam išlikę skaudūs prisiminimai.

Šilalės viešajai bibliotekai parodą paskolino Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Jos eksponavimą Šilalėje inicijavo Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė Jolanta Venckienė.

Su skaudžia istorija susipažino ir gimnazistai

Spalio 29 dieną parodą aplankė Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos devintokai, lydimi direktoriaus pavaduotojos Zojos Masteikienės.

Moksleivius pasitiko Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Danutė Šimkienė, kuri plačiau pristatė parodą, papasakojo apie istorinį jos kontekstą ir sudėtingus „vilko vaikų“ likimus. Gimnazistai susipažino su stenduose pateiktais liudijimais, taip pat jiems buvo pristatytos kelios šią temą nagrinėjančios knygos.

Apžiūrėję parodą mokiniai žiūrėjo dokumentinį filmą „Amžinininkai. Vilko vaikai“, kuris papildė parodoje pateiktas istorijas ir leido dar geriau suprasti, kokius išbandymus teko patirti karo ir pokario vaikams.

Paroda „Vilko vaikai. Pasiklydę tarp Rytų Prūsijos ir Lietuvos“ kviečia pažvelgti į istoriją per konkrečių žmonių gyvenimus. Už istorinių datų ir skaičių slypi vaikų, kurie pernelyg anksti turėjo suaugti, istorijos. Jų liudijimai primena, kokią didžiulę kainą už karą sumoka patys pažeidžiamiausi – vaikai.

Kviečiame Šilalės krašto gyventojus, mokinius ir visus istorija besidominčius žmones apsilankyti bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (II a.) ir susipažinti su šia prasminga paroda.

Rima Norvilienė, Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja, autorės nuotr.