1937 m. įkurta Šilalės valstybinė viešoji biblioteka per devynis dešimtmečius nuėjo turtingą kelią. Kviečiame susipažinti su išsamia mūsų įstaigos istorija, karo metais patirtais praradimais, sistemine plėtra, reikšmingais kultūriniais leidiniais bei sužinoti, kaip biblioteka tapo šiuolaikišku viso Šilalės rajono bendruomenės ir technologijų centru. 

1937–1944 m. Bibliotekos įkūrimas ir pirmieji veiklos metai

Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka – laikoma viena seniausių iki šiol veikiančių Šilalės miesto kultūros įstaigų, buvo įsteigta 1937 m. kovo 15 d., o veiklą pradėjo 1937 m. birželio 1 d. Bibliotekos vedėju paskirtas Šilalės pradinės mokyklos vedėjas Albinas Monstvila.

Pirmoji biblioteka veikė  toje vietoje, kur šiuo metu stovi  Kovo 11-ajai skirtas paminklas „Laisvės šauklys“.

Tikslių duomenų, kiek knygų biblioteka turėjo pirmaisiais veiklos metais, neišliko. Remiantis vietos gyventojų prisiminimais, 1940 m. pradžioje jos fondą sudarė apie 1 000 tomų.

1937–1938 m. biblioteka periodinių leidinių dar negavo. Vėliau Šilalės valsčiaus biblioteką pasiekdavo „Lietuvos aidas“, „Karys“, „Židinys“ ir kai kurie laikraščiai žydų kalba. Pirmaisiais veiklos metais bibliotekoje skaitė 39 skaitytojai, kuriems buvo išduota 1 290 knygų.

1938 m. gruodžio 1 d. bibliotekos vedėju paskirtas Kazys Juozapaitis, o 1940 m. lapkričio 30 d. vadovauti pradėjo Pranas Didoras.

1941 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje, biblioteka sudegė. Išliko tik tos knygos, kurios tuo metu buvo pas skaitytojus. Prano Didoro pastangomis pavyko surinkti kelis šimtus išlikusių leidinių, tačiau visavertei bibliotekos veiklai atkurti jų nepakako.

1945–1976 m. Bibliotekos atkūrimas ir rajoninės bibliotekos augimas

Biblioteka iš naujo pradėjo veikti 1945 m. rugsėjį. Pokario metais jos sąlygos buvo itin sunkios: trūko tinkamų patalpų, knygų, inventoriaus, specialistų ir žmogaus, galinčio organizuoti darbą sudėtingomis aplinkybėmis.

1945 m. biblioteka turėjo 30 skaitytojų, kuriems buvo išduota 180 leidinių. 1948 m. skaitytojų skaičius išaugo iki 119, o 1950 m. – iki 223. Dokumentų išduotis 1950 m. pasiekė 5 103 egzempliorius.

1950 m. Šilalei tapus rajono centru, biblioteka reorganizuota į rajoninę biblioteką. Augo fondai, daugėjo skaitytojų ir darbuotojų. 1951 m. bibliotekoje dirbo du, 1953 m. – trys, o 1958 m. – keturi darbuotojai.

1953 m. rugsėjį bibliotekoje surengta pirmoji žinoma skaitytojų konferencija. Tokios konferencijos, knygų aptarimai, literatūros vakarai ir susitikimai ilgainiui tapo svarbia bibliotekos kultūrinio darbo dalimi.

1956 m. bibliotekos vedėja tapo Agota Andrijauskaitė-Juškienė – pirmoji bibliotekai vadovavusi profesinį bibliotekinį pasirengimą turėjusi specialistė. Ji bibliotekai vadovavo iki 1961 m. Nuo 1961 iki 1965 m. bibliotekai vadovavo Juzefa Zonytė.

1945–1957 m. biblioteka veikė viename kambaryje, kuriame daugiausia tilpo tik knygų fondas. 1958 m. jai skirtas antras kambarys ir įrengta skaitykla.

1960 m. bibliotekos paslaugomis naudojosi 2 240 skaitytojų. Istoriniuose bibliotekos duomenyse nurodoma, kad tai sudarė apie 69 procentus tuometinių vietos gyventojų.

1965–1977 m. bibliotekai vadovavo Ona Budrienė. 1965–1976 m. registruotų skaitytojų skaičius palaipsniui mažėjo, tačiau dokumentų išduotis išaugo iki 39 938 egzempliorių. Bibliotekos fondą sudarė 23 548 dokumentai.

Rajoninė biblioteka teikė metodinę ir profesinę pagalbą 44 kaimo bibliotekoms.

1977–1991 m. Centralizuota bibliotekų sistema

1977 m. Šilalės rajone įvykdyta bibliotekų tinklo centralizacija. Rajoninė biblioteka reorganizuota į Centrinę biblioteką, kuriai priklausė 32 kaimo filialai. Pertvarkos metu uždaryta 12 mažomis ir neperspektyviomis laikytų kaimo bibliotekų.

Centrinėje bibliotekoje veikė Metodikos, Knygų komplektavimo ir tvarkymo, Skaitytojų aptarnavimo, Bibliografinis-informacinis, Vaikų literatūros ir Ūkinis-techninis skyriai. Taip pat veikė knygų fondo saugojimo ir mainų rezervinis bei darbo su jaunimu sektoriai.

Bibliotekai pradėjo vadovauti Liucė Lukošiutė-Montvilienė. 1978 m. Centrinėje bibliotekoje dirbo 21 darbuotojas.

1982 m. bibliotekai pradėjo vadovauti Aldona Daukšaitė-Jankauskienė. Tuo laikotarpiu daug dėmesio skirta skaitymo kultūrai, bibliografiniam skaitytojų švietimui ir sistemingam darbui su įvairiomis skaitytojų grupėmis.

1985 m. centralizuotoje bibliotekų sistemoje dirbo vienas aukštąjį bibliotekinį išsilavinimą turintis darbuotojas ir 24 specialųjį bibliotekinį išsilavinimą įgiję darbuotojai. Du darbuotojai neakivaizdiniu būdu studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, trys – Vilniaus kultūros mokykloje.

1985 m. keletą mėnesių bibliotekai vadovavo Danutė Mockaitytė-Petkuvienė, o tų pačių metų pabaigoje vadove tapo Ona Naujokaitė-Bajorinienė.

1987 m. biblioteka paminėjo veiklos 50-metį. Tais pačiais metais jai pradėjo vadovauti Virginija Raštutienė.

1992–2008 m. Biblioteka nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje

Po 1992 m. bibliotekų sistemos reorganizacijos Centrinė biblioteka tapo Miesto biblioteka, o kaimo filialai buvo perduoti Šilalės rajono savivaldybės Kultūros skyriui. Bibliotekai pradėjo vadovauti Donata Litvinienė.

1998 m. vasario 10 d. Juridinių asmenų registre oficialiai įregistruotas įstaigos statusas, suteikiant juridinio asmens kodą 190348032. Kiek anksčiau, 1997 m., įstaiga buvo reorganizuota į Šilalės rajono savivaldybės viešąją biblioteką, jai priskirti 26 kaimo filialai bei paminėtas veiklos 60-metis.

2000 m. biblioteka įsitraukė į Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos – LIBIS – kūrimą. Pradėtas pildyti elektroninis katalogas ir kompiuterizuoti pagrindiniai dokumentų komplektavimo, katalogavimo bei apskaitos procesai.

2002 m. uždarytas Balsių kaimo filialas.

2003 m. sausį bibliotekai pradėjo vadovauti Zita Lazdauskienė, balandį – Stasys Aužbikas, o nuo liepos – Kostas Mačionis.

2006 m. sausio 1 d. įdiegtas LIBIS skaitytojų aptarnavimo posistemis. Skaitytojai pradėti registruoti ir aptarnauti elektroniniu būdu, jiems išduodamas bendrasis skaitytojo pažymėjimas.

2007 m. biblioteka paminėjo veiklos 70-metį.

Bibliotekos leidybinė veikla

Svarbia bibliotekos veiklos kryptimi tapo kraštotyros medžiagos kaupimas, rengimas ir leidyba.

2008 m. parengtas elektroninis leidinys „Upynos krašto etnokultūros paveldas“. Jame pristatyta Upynos liaudies amatų muziejaus įkūrėjo, kraštotyrininko ir tautodailininko Klemenso Lovčiko surinkta medžiaga apie Upynos krašto mažąją religinę architektūrą, kapines, istorinius paminklus ir kitą etnokultūros paveldą.

2009–2016 m. Kompiuterizavimas, naujos paslaugos ir reikšmingi leidiniai

2009 m. Šilalės rajone pradėtas įgyvendinti nacionalinis projektas „Bibliotekos pažangai“. Viešoji biblioteka ir jos filialai buvo aprūpinti kompiuteriais, atnaujinta interneto prieigos infrastruktūra, pradėti rengti gyventojų kompiuterinio ir skaitmeninio raštingumo mokymai. Šis projektas iš esmės pakeitė bibliotekos veiklą: greta knygų skolinimo ji tapo nemokamos interneto prieigos, mokymosi, informacijos paieškos ir gyventojų konsultavimo vieta.

2010 m. gruodį bibliotekai pradėjo vadovauti Astutė Noreikienė. Ji buvo šešioliktoji bibliotekos vadovė.

2011 m. bibliotekos sistemą sudarė pagrindinė Viešoji biblioteka ir 24 kaimo filialai. Tais metais pradėjo veikti oficiali bibliotekos interneto svetainė. Bibliotekos darbuotojos gyventojams rengė kompiuterinio raštingumo ir interneto išteklių mokymus, kuriuose dalyvavo 237 žmonės.

2011 m. biblioteka išleido Vinco Laurinaičio monografiją „Dionizas Poška“, kurią sudarė ir parengė Stasys Skrodenis.

Leidinyje, remiantis gausia archyvine medžiaga, nagrinėjamas Dionizo Poškos gyvenimas, literatūrinė, istorinė ir kalbinė veikla bei jo, kaip pirmojo Lietuvos senienų muziejaus Baublyje įkūrėjo, nuopelnai.

2012 m., minint Dionizo Poškos Baublių muziejaus 200 metų sukaktį, monografija pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Tai buvo vienas pirmųjų tokių išsamių Šilalės krašto pristatymų svarbiausiame Lietuvos knygų renginyje.

2013 m. biblioteka išleido vieną populiariausių savo leidinių – „Šilalės krašto kulinarinis paveldas. Pasmuokavuok, kap skane“.  Leidinyje surinkta apie 100 senovinių Šilalės krašto valgių receptų žemaičių tarme.

Leidinys sulaukė ypač didelio susidomėjimo ir tapo pagrindu gyvoms, teatralizuotoms etnokultūros programoms, su kuriomis bibliotekos darbuotojos apkeliavo daugelį Lietuvos miestų. 2017 m. programa pristatyta Rygos bei Sovetsko (Kaliningrado sr.) lietuvių bendruomenėms. Už žemaičių tarmės ir tradicijų puoselėjimą darbuotojoms padėkojo LR konsulas Sovetske Bronius Makauskas. Vėliau, įgyvendinant projektą „Keliaujanti senoji Šilalės krašto virtuvė“, knyga perleista, o Žemaitijoje surengta 15 edukacijų.

 „Pasmuokavuok, kap skane“ tapo vienu ryškiausių bibliotekos leidybos projektų ir reikšmingai prisidėjo prie Šilalės krašto kulinarinio paveldo, žemaičių tarmės bei tradicinės kultūros populiarinimo Lietuvoje ir už jos ribų.

2016 m. biblioteka išleido išsamų kraštotyros leidinį „Šilalės krašto bažnyčios: istorija ir architektūra“.

Knygos tekstų autoriai – Liepa Griciūtė-Šverebienė, Povilas Šverebas, Kazys Misius ir Girėnas Povilionis. Leidinyje pristatoma keturiolika Šilalės krašto bažnyčių ir keletas didesnių koplyčių. Atskiruose skyriuose nagrinėjama jų istorija, architektūra, dailė, vargonai, varpai ir varpinės.

Ši knyga tapo reikšmingu Šilalės krašto sakralinio paveldo pažinimo šaltiniu.

2015 m. bibliotekos iniciatyva Šilalės rajone įrengti pirmieji trys knygų nameliai.

2016 m. bibliotekoje įkurta Interaktyvi edukacinė erdvė. Joje atsirado 3D kino, programavimo, konstravimo, žaidimų ir kita kūrybinė įranga. Tais pačiais metais įrengtas galvosūkių, arba pabėgimo, kambarys, kurio temos ir užduotys vėliau buvo reguliariai atnaujinamos.

2017–2022 m. Jubiliejus, kultūros sklaida ir pandemijos iššūkiai

2017 m. biblioteka paminėjo veiklos 80-metį.

Tais metais bibliotekos ir jos filialų veikloje didelis dėmesys skirtas Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metams. Per Šilalės miesto šventę iš gyvų gėlių sukurtas maždaug 1,8 metro aukščio žemaičių tautinis kostiumas. Ši iniciatyva tapo vienu ryškiausių bibliotekos kūrybinių projektų.

2017 m. biblioteka išleido Reginos Bliūdžiuvienės poezijos rinkinį „Tėviškės legendos“. Už šią knygą autorei 2020 m. skirta Šilalės rajono savivaldybės įsteigta Dionizo Poškos premija.

Bibliotekos erdvėse taip pat nuolat aktyviai prisimenamos ir kitos iškilios krašto kūrėjos – pavyzdžiui, ilgametė Šilalės krašto poetė, politinė kalinė Teresė Ūksienė (1931–2025), kurios kūrybai ir atminimui skiriamos specialios parodos.

2018 m., uždarius Bytlaukio filialą, bibliotekų sistemą sudarė pagrindinė biblioteka ir 23 kaimo filialai.

Tais metais bibliotekose užregistruoti 96 749 apsilankymai, surengtas 671 renginys ir paroda. Vartotojams buvo skirta apie 100 prie interneto prijungtų kompiuterizuotų darbo vietų.

2019 m. biblioteka ir filialai tęsė gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymus. Bibliotekų fonde buvo apie 175 tūkst. dokumentų.

2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija perkėlė renginius į virtualią erdvę. Bibliotekininkai rengė vaizdo/garso medžiagą, knygas saugiai pristatydavo judėjimo sunkumų turintiems žmonėms į namus, o įstaigos 3D spausdintuvu gamino apsauginius veido skydus medikams, pagamino bei padovanojo apie 50 apsauginių veido skydų

2021–2022 m., mažėjant pandemijos ribojimams, palaipsniui atkurti kontaktiniai renginiai, mokymai ir edukacijos. Kartu išsaugotos pandemijos metu sustiprėjusios nuotolinės ir elektroninės paslaugos. 2022 m. bibliotekų sistemą sudarė pagrindinė Viešoji biblioteka ir 23 filialai. Buvo plėtojamos kultūrinės, informacinės ir elektroninės paslaugos, vykdomi skaitymo skatinimo projektai, skaitmeninio raštingumo mokymai ir kraštotyros veikla.

2022 m. biblioteka paminėjo veiklos 85-metį.

2023–2027 m. Šiuolaikinė biblioteka ir artėjantis 90-metis

2023 m. spalio 16 d. Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pareigas pradėjo eiti konkursą laimėjusi Sauga Vaičikauskienė. Ji tapo septynioliktąja bibliotekos vadove.

2023 m. bibliotekoje veikė keturi skyriai ir 23 teritoriniai struktūriniai padaliniai – filialai. Viešojoje bibliotekoje ir filialuose dirbo 45 darbuotojai, iš jų 37 bibliotekininkai.

Bibliotekų sistemoje buvo registruotas 3 701 vartotojas, o per metus išduoti 64 683 dokumentai. Kraštotyros fonduose sukaupta daugiau kaip 4 000 dokumentų, pagrindinėje bibliotekoje saugojami 177 rankraščiai. Didelę rankraštyno dalį sudaro kraštotyrininkų Vlado Statkevičiaus ir Klemenso Lovčiko darbai.

2023 m.  tęsiamas kultūros paveldo skaitmeninimas: nuskenuoti 1 043 vietos periodinės spaudos numeriai, o 80 anksčiau suskaitmenintų Vlado Statkevičiaus rankraščių įkelti į skaitmeninto kultūros paveldo portalą „ePaveldas“.

Bibliotekoje naudojami šiuolaikiniai knygomatai, biblioterminalai ir knygų grąžinimo įrenginiai, leidžiantys pasiimti bei grąžinti leidinius nedarbo metu.

2024 m. patvirtinti atnaujinti Viešosios bibliotekos nuostatai. Sėkmingai plėtojami socialiniai ir edukaciniai projektai:

• „Biblioteka visiems“ – paslaugos asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.
• Garsinių leidinių sistema ELVIS.
• „Nė vienas nėra pamirštas“ – vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninio raštingumo projektas.
• Medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) mokymai ir individualios konsultacijos, padedančios gyventojams išmokti naudotis kompiuteriais ir išmaniaisiais įrenginiais, saugiai naršyti internete, kritiškai vertinti informaciją, atpažinti dezinformaciją bei internetinius sukčius ir praktiškai naudotis elektroninėmis paslaugomis.
• Skaitymo skatinimo akcijos, tokios kaip visuotinė vasaros akcija „Vasara su knyga“, bei inovatyvios bendruomeninės veiklos, įskaitant grupinės biblioterapijos užsiėmimus socialinės globos centruose.

Biblioteka teikia ir kasdienes technologines bei dokumentų tvarkymo paslaugas: lankytojai gali naudotis viešosios interneto prieigos kompiuteriais, spausdinti, kopijuoti ir skenuoti dokumentus. Bibliotekos darbuotojai visada pasirengę konsultuoti, padėti atlikti reikiamus veiksmus kompiuteriu ar išmaniuoju įrenginiu, naudotis elektroninėmis paslaugomis ir pagal savo kompetenciją spręsti kitus lankytojams kylančius klausimus.

2026 m. Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos sistemą sudaro pagrindinė Viešoji biblioteka ir 23 struktūriniai teritoriniai padaliniai (filialai). Įstaiga veikia kaip atvira kultūros, informacijos, mokymosi, technologijų ir bendruomenės susitikimų erdvė.

Per beveik devynis dešimtmečius biblioteka išgyveno karą ir gaisrą, pokario nepriteklių, politinių sistemų kaitą, bibliotekų tinklo centralizaciją ir pertvarkas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kompiuterizavimą, interneto ir skaitmeninių paslaugų plėtrą bei COVID-19 pandemiją.

Keitėsi bibliotekos pavadinimai, struktūra, patalpos, fondai, darbuotojai ir technologijos, tačiau pagrindinė jos paskirtis liko ta pati – išsaugoti žinias, kultūrinę atmintį ir padėti žmogui jas atrasti.

Šiandien biblioteka yra ne tik knygų skolinimo vieta. Ji veikia kaip atvira kultūros, informacijos, mokymosi, technologijų ir bendruomenės susitikimų erdvė.

2027 m. – Šilalės bibliotekos 90-metis

2027 m. Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka minės savo iškilų veiklos 90-metį. Jubiliejus skaičiuojamas nuo 1937 m. birželio 1 d., kai įstaiga aptarnavo pačius pirmuosius skaitytojus. Per devynis dešimtmečius nedidelė, vos 1 000 tomų turėjusi biblioteka išaugo į modernią, visą Šilalės rajoną apimančią bibliotekų sistemą, kurios istoriją kasdien kuria kelios bibliotekininkų kartos, skaitytojai bei visa vietos bendruomenė.

Parengė Rūta Vaitkevičienė Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Informacinių išteklių ir metodikos skyriaus vedėja

Ar žinojote, kad...

1. Biblioteka įkurta 1937 metais. Tai viena seniausių Šilalės miesto įstaigų.
2. Pirmoji biblioteka buvo toje vietoje, kur šiuo metu stovi pirmasis Kovo 11-ajai skirtas paminklas „Laisvės šauklys“.
3. Dabartinė Šilalės bibliotekos direktorė Sauga Vaičikauskienė yra 17-oji įstaigos vadovė. Bibliotekai ji vadovauja nuo 2023 metų.
4. 175 000 – maždaug tiek knygų sudaro bibliotekos ir jos 23 filialų fondą, kai tuo tarpu pirmoji Šilalės biblioteka turėjo vos 1000 knygų.
5. Šilalės biblioteka ir jos filialai turi per 5000 skaitytojų, o tai daugiau nei Šilalės mieste gyvena žmonių.
6. Šilalės biblioteka kaupia ir renka medžiagą apie 62 žymius rajono kraštiečius: Aleksandrą Stulginskį, Stasį Girėną, Jurgį Kairį, Dionizą Pošką, Kazimierą Jaunių, Norbertą Vėlių ir kt.
7. Čia galima rasti ir seniausio Šilalės rajono laikraščio „Šilalės artojas“, leidžiamo nuo 1951 metų, archyvą.
8. Prie bibliotekos veikia ir knygomatas, ir knygų grąžinimo įrenginys, kurie suteikia galimybę knygas pasiimti ir grąžinti bet kuriuo paros metu.
9. Šilalės biblioteka yra protmūšių ir viktorinų pradininkė Šilalės rajone. Manoma, kad pirmasis protų mūšis Šilalės mieste įvyko prieš maždaug 40 metų.
10. Šilalės biblioteka išleido senovinių Šilalės krašto patiekalų knygą „Pasmuokavuok, kap skane“, kurioje surinkta apie 100 receptų, tarp kurių ir visoje Lietuvoje išgarsėjęs valgis „Meškuos šūduks“.
11. Šilalės bibliotekoje buvo įkurtas pabėgimų kambarys – pirmasis šalies bibliotekoje.
12. Šilalės bibliotekoje veikia Vaikų skaitykla, kurioje yra įsikūrusi ir žaisloteka.
13. Šilalės bibliotekoje ir jos filialuose yra apie 150 kompiuterių, skirtų tiek darbuotojams, tiek lankytojams.
14. Bibliotekoje veikia Interaktyvi erdvė, kurioje galima rasti virtualios realybės įrangą, vairavimo simuliatorių, X'box konsolę, 3D spausdintuvą, lego konstruktorių ir kt.
15. 2021 metais Šilalės viešoji biblioteka pripažinta inovatyviausia šalyje (nominaciją įsteigė Lietuvos savivaldybių viešųjų bib­liotekų asociacija.)
16. Šilalės biblioteka sukūrė pirmąjį interaktyvų edukacinį žaidimą „Skrydis per Šilalę“, o taip pat parengė papildytos realybės orientacinį žaidimą-mobilią programėlę „Aplankyk Šilalę“.
17. Bibliotekoje veikia knygų pasikeitimo lentyna, kurioje lankytojai gali nemokamai keistis knygomis.
18. Biblioteka prenumeruoja 8 pavadinimų laikraščius ir 21 pavadinimo žurnalus, kuriuos nemokamai galima skaityti Periodikos skaitykloje.
19. Bibliotekoje įgyvendinama Kultūros paso paslauga: mažieji mokomi stalo serviravimo subtilybių, organizuojami robotikos ir lego konstravimo užsiėmimai.
20.  Ant bibliotekos stogelio apsigyveno pirmoji menininko Andriaus Zaikausko sukurta giliuko skulptūrėlė.

Parengė Rima Norvilienė, Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja

2021 m.

„Šilalės krašto–Mažoji liaudies architektūra Upynos apylinkėse“

2008 m. įgyvendinant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos ir kraštotyros skyrius parengė projektą „Upynos krašto etnokultūros paveldas“. Projekto tikslas–kraštotyrininko, tautodailininko Klemenso Lovčiko surinktą medžiagą apie Upynos krašto mažąją religinę architektūrą, Upynos ir jos apylinkių kapines, kapinaites, istorinius paminklus suskaitmeninti ir perkelti į elektroninę laikmeną CD, siekiant krašto etnokultūros paveldo sklaidos ir išsaugojimo.

 Naujoms technologijoms tobulėjant, naudojimasis CD tapo labai ribotas. Todėl 2021 m. Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyrius įgyvendino projektą „Šilalės krašto–Mažoji liaudies architektūra Upynos apylinkėse“. Šis projektas suteikė galimybę atlikti dar 2008 m. išleisto kompaktinio disko perkėlimo į interneto svetainę darbus, kad vertinga kraštotyrinė medžiaga būtų lengviau randama, patogiau pasiekiama ir išliktų ateities kartoms.

 Beje, įgyvendinant projektą, į interneto erdvę sukelta papildoma Klemenso Lovčiko surinkta medžiaga „Mažoji religinė liaudies architektūra, Upynos (Šilalės r.) apylinkėse sunykusi iki 1970 m.“, „Medinių paukščiukų dirbimas“, „Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimas“.

 Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė. Bendra projekto vertė–4360 Eur.

2020 m.

 „Online: pasaulio šilališkiai“

Projekto metu surengti virtualūs susitikimai su globaliais šilališkiais, savo darbais ir pasiekimais garsinančiais Šilalės vardą Lietuvoje ir pasaulyje. Šis projektas leido sukurti visiškai naują paslaugą bibliotekoje–pirmą kartą  suorganizuoti virtualūs renginiai ir tiesioginės transliacijos. Tai ženkliai padidino kultūros paslaugų prieinamumą, ypač karantino laikotarpiu, bei pagerino įstaigos įvaizdį. Virtualūs renginiai sulaukė didžiulio pasisekimo ir daug puikių lankytojų atsiliepimų.

Projektas padėjo pasiekti dar vieną labai svarbų tikslą–ryšio atnaujinimą su diaspora. Šie nuotoliniai susitikimai su kraštiečiais leido užmegzti glaudesnį ryšį su gimtuoju kraštu, tuo pačiu suteikė galimybę jiems pasijauti svarbia Šilalės krašto istorijos dalimi.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė. Bendra projekto vertė–3000 Eur.

 „Papildytos realybės orientacinis žaidimas“

Projekto metu sukurtas papildytos realybės orientacinis žaidimas, supažindinantis su Šilalės miesto lankytinomis vietomis. Įdomu tai, kad lankydami objektus, žaidėjai sutinka žymius knygų personažus (Pepė Ilgakojinė, Robinzonas Kruzas, Bitė Maja ir kt.), kartu su jais sprendžia užduotis. Žaidimas pritaikytas mobiliesiems įrenginiams–reikia tik parsisiųsti mobiliąją programėlę ir kartu su knygų herojais iš naujo atrasti Šilalės miestą. Tai kartu ir inovatyvi bibliotekos paslauga, prisidedanti prie kultūrinio turizmo.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė. Bendra projekto vertė–8190 Eur.

 „Nuo aušros iki aušros jos burtų keruos...“

Tai–projektas, skirtas Šilalės visuomenės kultūrinio gyvenimo aktyvinimui per kavos pažinimą. Projekto metu organizuotos įvairių kavų edukacijos. Žolininkė Kristina Šilinskienė supažindino su netradicinių kavų rūšimis ir jų virimo būdais. Baristas Vytautas iš „Kavos architektai“ edukacinio užsiėmimo metu pristatė tradicinę kavą, išsamiai atskleidė kavos auginimo istoriją, supažindino su kavos rūšimis, apdorojimo būdais. Virtualaus susitikimo metu „Lubinų kavos“ atstovė Danguolė Bagdonavičiūtė pristatė Lietuvoje mažai žinoma lubinų kavą, pasidalino jos ruošimo paslaptimis. Didinant meno sklaidą, pristatytos dvi grožinės literatūros knygos, kurių pavadinimas susijęs su kava. Šilališkiai susitiko su aktore Juste Zinkevičiūte, kuri pristatė savo knygą „Puodelis kavos prie jūros“. Virtualaus susitikimo metu su laidų vedėja, režisiere, žurnaliste, finansų ministro patarėja Raminta Stanaityte-Česnuliene aptarė jos knygą „Perlais balinta kava“. 

Po karantino Skaitytojų aptarnavimo skyriuje laukia „Kavos kampelis“, kuriame bus organizuojami „Kavadieniai bibliotekoje“. Senjorai turės galimybę ne tik skaityti spaudą, bet ir išsivirti kavos nemokamai. Taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose lankytojai dekoruos puodelius, gamins padėkliukus ir kurs paveikslus iš kavos pupelių.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė. Bendra projekto vertė–2860 Eur.

 „Keliaujanti senoji Šilalės krašto virtuvė“

 Projekto metu buvo pakartotinai išleista Šilalės krašto kulinarinio paveldo knyga „Pasmuokavuok, kap skane“ ir įvairiose Žemaitijos vietose organizuota 15 edukacinių užsiėmimų. Jų metu buvo mokoma, kaip pasigaminti senuosius Šilalės krašto patiekalus.

Edukaciniai užsiėmimai vyko Pagramančio ir Varnių regioninių parkų direkcijose, Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje bei Šauklių filiale, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Eidintų filiale ir kitose vietovėse. Šio projekto edukaciniai užsiėmimai įsipynė į kitus šalyje ir rajone vykusius renginius. Išmokti pasigaminti ir paragauti senųjų Šilalės krašto patiekalų buvo galima „Žemaitijos bibliotekininkų spiečiuje 2020“, kuris vyko Jurbarko rajono savivaldybėje esančioje Raudonės pilyje, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos organizuotame Tarptautiniame kultūros festivalyje „Pasiduok traukai“, tradicinėje Šilalės žemdirbių šventėje, VI-ojoje vaikų ir jaunimo etnokultūrinėje stovykloje prie Paršežerio ir kt.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė. Bendra projekto vertė –Eur.

 2019 m.

 „Inžinerijos stebuklas–robotika Tavo rankose“ 

 Projekto tikslas – supažindinti Šilalės krašto vaikus su robotika ir lego konstruktoriais. Užsiėmimai vyko keturiose rajono bibliotekose: Upynoje, Kvėdarnoje, Obelyne ir Pajūralyje. Juose dalyvavo 60 mokinių nuo 7 iki 14 metų amžiaus, kurie įgijo teorinių ir praktinių žinių, išmoko valdyti robotus kurdami juos su specialia programine įranga, dalyvavo įvairiuose žaidimuose, mokėsi dirbti komandoje. Viešojoje bibliotekoje įvyko finalinis renginys ir baigiamasis lego žinių rodymas, kurio metu paaiškėjo laimėtojų komanda, su kuria vykta į Energetikos ir technikos muziejų Vilniuje. 

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė. Bendra projekto vertė–3150 Eur.

 2018 m.

 „Bendradarbystės erdvės bibliotekose“

Projekto metu bibliotekoje buvo sukurta jaunimo verslumo erdvė, dar kitaip vadinama bendradarbystės erdve ar HUB'u. Šioje erdvėje vyko jaunimo verslumo mokymai su charizmatiškais, įkvepiančiais ir žinomais lektoriais. Mokymuose dalyvavo daugiau nei 30 jaunų žmonių iš viso Šilalės rajono, kurių amžiaus–16–29 m. Dalyviai išgirdo verslininkų sėkmės istorijų, įgijo motyvacijos ir drąsos realizuoti idėjas, patobulino įgūdžius kūrybiškai dirbti komandoje ir pan.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė. Bendra projekto vertė–8200 Eur.