Ar visada žinome, kas slypi už vaiko šypsenos? Už jo tylėjimo, netikėto pykčio ar ištarto „man viskas gerai“? Kartais mažoje širdelėje telpa tiek daug jausmų, klausimų ir nerimo, kuriems dar sunku rasti tinkamus žodžius...

Šilalės viešojoje bibliotekoje susitikome su 7–14 metų vaikais, kad drauge sustotume ir pažvelgtume giliau – į savo ir šalia esančio žmogaus jausmų pasaulį.

Pokalbį pradėjome prie instaliacijos „Paauglystė“. Joje pavaizduoti jaunuoliai, tarsi pasislėpę po gobtuvais, priminė, kad ne visada galime suprasti, kas vyksta kito žmogaus viduje. Ši instaliacija gimė iš 1165 Lietuvos vaikų ir paauglių atsakymų apie jų jausmus, išgyvenimus ir tai, kas padeda, kai būna sunku. Ši instaliacija – tai bendras organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ir menininkės Agnės Kišonaitės projektas.

Tačiau juk jausmų pasaulis prasideda gerokai anksčiau nei paauglystėje. Jau vaikystėje mokomės atpažinti liūdesį, baimę, nerimą, pyktį, džiaugsmą. Mokomės suprasti save, pasakyti, kas skauda, ir išdrįsti kreiptis pagalbos. O kartais tiesiog nežinome, kaip papasakoti apie tai, kas susikaupė širdelėje.

Kartu su psichologe Sandra Leonoviene vaikai leidosi į jautrų pokalbį apie emocijas, vidinius išgyvenimus ir tai, kas padeda sunkiomis akimirkomis. Apie tai, kad visi jausmai yra svarbūs, kad nėra netinkamų emocijų, o kiekvienas mūsų turi teisę liūdėti, bijoti, pykti ar tiesiog norėti pabūti tyloje. Svarbu mokytis savo jausmus atpažinti, įvardyti ir suprasti.

Norisi tikėti, kad šis susitikimas kiekvienam vaikui paliko mažą, bet svarbią mintį: mano jausmai svarbūs. Aš galiu apie juos kalbėti. Aš neprivalau su viskuo susitvarkyti vienas.

O mums, suaugusiesiems, šis susitikimas dar kartą priminė, kaip svarbu išgirsti ne tik tai, ką vaikas pasako, bet ir tai, ko dar nemoka išreikšti žodžiais. Kartais už pykčio slepiasi liūdesys, už užsispyrimo – nesaugumas, o už tylos – labai paprastas noras būti pastebėtam.

Vaikui ne visada reikia patarimo ar paruošto atsakymo. Kartais jam labiausiai reikia žmogaus, kuris neskubėtų teisti, nenutildytų jo jausmų ir nuoširdžiai pasakytų: „Aš tave girdžiu. Aš esu šalia. Tu man rūpi.“

Nuoširdžiai dėkojame psichologei Sandrai Leonovienei už prasmingą bendrystę, jautrų pokalbį ir profesine patirtimi pasidalytas įžvalgas, padedančias geriau suprasti vaikų emocinį pasaulį.

Tegul po šio susitikimo mūsų kasdienybėje atsiranda daugiau klausimų „Kaip tu jautiesi?“, daugiau kantrybės išklausyti ir daugiau apkabinimų, kuriems nereikia jokių žodžių.

Juk kiekvieno vaiko širdelėje yra dalykų, kuriuos norisi patikėti kitam. Kartais tereikia, kad šalia atsirastų žmogus, kuris iš tikrųjų išgirstų.

Renginys yra iniciatyvos „Biblioteka visiems“ dalis.

Dalė Goštautienė, Vaikų skaityklos bibliotekininkė, autorės nuotr.