Naujienos

Saulės kelias“ – literatūrinė popietė Požerės bibliotekoje

2026 11 19

Lapkritis... Laikas, kai gamta nurimsta, medžių šakos pamažu paleidžia paskutinius auksinius lapus, kurie tyliai sklendžia ore ir palengva nusileidžia ant žemės. Gamta ruošiasi žiemos ramybei. Žmogus taip pat vis dažniau nori stabtelėti, „nebelėkti“ tiek, kiek per išdykusią vasarą. Norisi trumpam sustoti, sulėtinti žingsnį, pabūti su savimi, atsiversti knygą, pasiklausyti gražaus žodžio, pabūti su savais žmonėmis... Širdis vis dažniau ilgisi kitokios šilumos, jaukumo ir prasmingų susitikimų.

Pats tinkamiausias laikas suburti kaimelio žmones jaukiam pasibuvimui. Ką pasikviesti? Adelytę Daukantaitę!

Adelė – kukli, paprasta ir... tuo pačiu ypatingai nepaprasta moteris. Ji – pedagogė, rašytoja ir poetė, labai aktyvi Žemaitijos kultūros ir kalbos puoselėtoja, menų asociacijos „Vydūno šviesa“ įkūrėja ir narė, literatų klubo „Vingiorykštė“ įkūrėja ir 25 metus buvusi jo vadovė. Juokiasi: „Dabar esu laisva, pensininkauju.“ Pažvelgus į jos nueitą kūrybinį kelią, cha... nieko panašaus! Kur tik jos nėra!

Šiuo metu Adelė su kolegomis vieną po kito kuria renginius, skirtus Motiejaus Valančiaus 225-osioms gimimo metinėms ir jo kūrybiniam keliui paminėti. Jų jau dvylika! Žodis „kuria“ čia labai tinkamas, nes visi renginiai vienetiniai, nekartojantys vienas kito.

Adelė Daukantaitė savo feisbuko paskyroje rašo:

„Valančinės... Jos lyg kelias... Bandžiau skaičiuoti: Kartena, Laiviai, Juodupėnai, Žlibinai (net 2 kartus), Žarėnai, Prūsaliai, Rietavas, Varkaliai, Šedbarai, Kelmė, Plungės TAU... Lyg 12? Tiek nueita kartu su Valančiumi. Nežinau, ar ratas užsidaro, ar dar ne, bet šiandien buvo valančinės Plungės TAU... Tegu sklinda atminties ir pagarbos žinia Žemaitijos didiesiems – S. Daukantui, M. Valančiui...

Juk atmintis ir pagarba – mūsų šaknys... Būkime, kurkime, mylėkime, gerbkime kalbą, gimtąją žemę, savitą unikalumą, kultūrą... Tebūnie širdyse šviesa!“

Derinant literatūrinės popietės detales, Adelė parašė, kad atvyks ne viena. Kartu su ja bus dar dvi viešnios – poetės Daiva Rudelytė ir Regina Miežetienė. Viena jų – bardė, pritarsianti gitara.

Lapkričio 12-oji išpuolė ūkanota ir šaltoka. Atrodė, kad jau tuoj tuoj ims kristi snaigės. O į Požerės biblioteką rinkosi kaimelio žmonės. Šį kartą sulaukėme ir nemažai svečių, kurie į šią erdvę atvyko pirmą kartą – iš Gulbių, Laukuvos, Vaitelių.

Atvyko ir dar viena nuostabi viešnia – poetė, dainų kūrėja ir atlikėja, režisierė, Laukuvos kultūros namų direktorė Renata Gužauskienė.

Į vieną erdvę susirinko keturios ypatingos viešnios. Žiūriu į jas ir suvokiu – kokios jos visos keturios nuostabios! Kiek jose šviesos, didžios išminties, drąsos... Ir kokios jos aktyvios žemaičių kalbos puoselėtojos! Ant tų gležnų moteriškų pečių laikosi mūsų žemaitiška kalba ir šnekta...

Biblioteka mažytė. Iš viso susirinkome 22 žmonės. Vos vos sutilpome, o kėdžių vis teko lėkti parsinešti iš jau uždaryto medicinos punkto, kuris vis „gelbėja“ mano biblioteką. Susėdome šonas prie šono, bet, manau, tai tik į gera – taip išnyksta ribos, lengviau bendraujasi.

Ugningoji Adelė Daukantaitė pristatė ką tik išleistą, dar spaustuvės dažais tebekvepiančią savo knygą „Jūra ir mėnulis“, dalijosi eilėmis, pasakojimais. Jai porino santūresnės kūrybos bendrakeleivės Daivutė Rudelytė ir Regina Miežetienė. Ir viskas – žemaičių kalba! Regina grojo gitara, dainavo savo ir kitų autorių kūrybos dainas, skaitė eiles.

Pažvelgėme ir į viešnių kūrybinį pasaulį. Pasirodo, Adelė yra ne tik rašytoja, poetė, bet ir pati iliustruoja savo bei Daivos Rudelytės knygas. Iliustracijos labai gražios, švelnios ir šviesios. Viešnios padovanojo bibliotekai knygų – galės „mano“ skaitytojai jomis mėgautis.

Paprašyta Adelė pristatė savo kūrybos bendrakeleives ir save:

„Regina Miežetienė gyvena Plateliuose. Tai lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi ir išleidusi penkias knygas. Rašo lietuviškai ir žemaitiškai. Šiemet tapo respublikinio konkurso, skirto M. Valančiui, pirmosios vietos laimėtoja. Dainuoja folkloro ansamblyje „Platelē“, groja gitara, kuria dainas ir jas atlieka...

Daiva Rudelytė rašo lietuvių ir žemaičių kalbomis. Ji – penkių knygų autorė. Dvi knygos skirtos vaikams: viena žemaičių kalba, o kita – lietuvių kalba. Daiva gyvena Plungėje, yra literatų klubo „Vingiorykštė“ narė. Padeda man Mažojoje žemaičių kalbos akademijoje.

Aš esu 12 knygų autorė: du romanai, viena – filosofinių minčių, keturios poezijos knygos, likusios – vaikams. Rašau lietuvių ir žemaičių kalbomis... Esu Mažosios žemaičių kalbos akademijos įkūrėja Plungės miesto bibliotekoje. Akademijai – jau treti mokslo metai.“

Kaip pastebėjote, visos trys rašo knygas... Ir dviem kalbomis – lietuvių ir žemaičių!

Ši žemaitišką žodį puoselėjanti literatūrinė popietė buvo dieviško gerumo, grožio ir gausos sklidina. Joje tiek daug nepaprasto šiltumo ir žaismingumo, žemaitiško žodžio skambesio, nuoširdaus juoko ir žmogaus artumo.

Adelės ir viešnių dėkingumas stebina. Sako: „Už lango apsiniaukę, o čia tiek daug šviesos, kad, rodos, visą Žemę apšvietėme.“

O taip... Ta tyra, tikra širdies meilė žmogui, žodžiui, žemei, Dievui pasklinda į slapčiausias kerteles, pažadina žmoguje akių švytėjimą, sielos skambėjimą, atrakina širdies vartelius pačiam tyriausiam žodžiui – MEILĖ.

Kartais tiek nedaug tereikia, kad diena taptų ypatinga – jauki vieta, širdžiai mieli žmonės, gyvas žodis ir bendrystės jausmas...

Ši popietė buvo skirta žmonių bendrystei, žemaičių kalbos puoselėjimui, eiliuoto žodžio grožiui išsiskleisti. Visa tai vainikavo Reginos Miežetienės atliekamos dainos – jos pirštai lengvai bėgiojo gitaros stygomis, o erdvė prisipildė švelnių melodijų.

Literatūrinė popietė „Saulės kelias“ gražiai įsiliejo į iniciatyvą „Biblioteka visiems“ ir Suaugusiųjų mokymosi savaitės „Čia mano namai“ veiklas, dar kartą primindama, kad biblioteka yra vieta, kurioje susitinka žmonės, kūryba, kalba ir bendrystė.

Dalia Urbonienė, Požerės bibliotekininkė, autorės nuotr.


Saulės kelias“ – literatūrinė popietė Požerės bibliotekoje
Paskutinį kartą redaguota: 2026-11-19
Moteris
Sveiki!
Turite klausimų?