LEONAS JONIKAS – APVARŠUVOS ŽMOGUS, TAPĘS RYŠKIU JAV LIETUVIŲ SPAUDOS VEIKĖJU

Nuotraukos šaltinis: https://lyavaizdai.archyvai.lt/vaizdai/3/doc10345?utm_source=chatgpt.com
Leonas Jonikas, pasirašinėjęs Laukuviškio slapyvardžiu, gimė 1891 m. balandžio 10 d. Apvaršuvos kaime, Laukuvos valsčiuje. Jis priklauso tai lietuvių išeivijos kartai, kuri išėjo iš gimtojo krašto dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, o svetur savo gyvenimą susiejo ne tik su darbu, bet ir su spauda, visuomenine veikla bei ideologinėmis kovomis. Mirė 1969 m. lapkričio 3 d. Čikagoje, o 1975 m. jo palaikai buvo pervežti į Lietuvą ir palaidoti Laukuvoje.
Į Jungtines Amerikos Valstijas Leonas Jonikas atvyko 1911 metais. Kaip ir daugelis to meto emigrantų, pradžioje dirbo sunkius fizinius darbus – plieno liejykloje, anglių kasykloje, automobilių gamykloje. Tačiau jo kelias greitai pasuko ir į visuomeninę veiklą, 1912 m. jis įsitraukė į Lietuvių socialistų sąjungą, nuo 1915 m. bendradarbiavo pažangiojoje spaudoje, o nuo 1919 m. buvo siejamas su lietuvių komunistų judėjimu Amerikoje. Ši ankstyvoji kryptis nulėmė visą tolesnę jo veiklą ir pasaulėžiūrą.
Svarbiausia Leono Joniko biografijos ašis, laikraštis „Vilnis“. Jame jis dirbo nuo 1931 iki 1969 metų, tad kone keturis dešimtmečius buvo vienas iš ilgaamžių šio leidinio veidų. Su „Vilnimi“ Joniką siejo ne tik redakcinis darbas, jis rašė daugiausia tarptautiniais klausimais, polemizavo su kitų srovių lietuvių spauda, sudarinėjo ir redagavo „Vilnies“ kalendorius. Lietuvos archyvų medžiaga taip pat liudija, kad Leonas ir Alisė Jonikai buvo glaudžiai susiję su šiuo socialistinės pakraipos leidiniu.
Jo autobiografija, registruota bibliotekiniuose šaltiniuose, rodo, kad Jonikas save suvokė ne vien kaip publicistą, bet ir kaip žmogų, kurio gyvenimo istorija glaudžiai susijusi su emigracija, šeima, darbu ir lietuviškos spaudos pasauliu. Šis autobiografinis pasakojimas svarbus tuo, kad leidžia į Leoną Joniką pažvelgti ne tik kaip į ideologinį veikėją, bet ir kaip į žmogų, gyvenusį tarp dviejų pasaulių – gimtosios Žemaitijos ir išeivijos Amerikos.
Reikšmingas Leono Joniko veiklos etapas buvo ir Amerikos lietuvių kongresas, įkurtas 1936 m. Cleveland’e. Šaltiniai rodo, kad ši organizacija telkė kairiųjų pažiūrų ir demokratinių permainų Lietuvoje siekusius lietuvius, jos vykdomojo komiteto pirmininku buvo išrinktas J. Mickevičius, o sekretoriumi – Leonas Jonikas. Kongresas siekė remti Lietuvos žmones jų kovoje prieš diktatūrą ir už demokratijos atkūrimą, taip pat rūpintis JAV lietuvių kultūriniais reikalais.
Nuo 1946 m. Leonas Jonikas buvo Lietuvių meno sąjungos sekretorius, o 1950–1951 m. redagavo žurnalą „Liaudies menas“.
Po Leono Joniko mirties jo publicistinis palikimas nebuvo pamirštas. 1975 m. išėjo jo raštų knyga „Mes – už naują pasaulį“, kuri tapo savotišku publicistiniu testamentu. To meto spaudoje pabrėžta, kad tai žymaus pažangiosios lietuvių išeivijos visuomenės veikėjo ir publicisto raštų knyga. Leidinį sudarė 1939–1968 m. parašyti publicistiniai kūriniai, o pati knyga buvo iliustruota dokumentinėmis nuotraukomis, kurių dalis gauta iš Leono Joniko gyvenimo draugės ir bendražygės Alisės Jonikienės.
Pirmajame knygos skyriuje „Jie – su vakarykščia, mes – už rytojų“ sudėti būdingesni Leono Joniko straipsniai, feljetonai ir reportažai. Antrajame skyriuje „Dienų ir įvykių pėdomis“ pateiktos trumpos poleminės pastabos, kuriomis jis „Vilnies“ puslapiuose atsiliepdavo į įvairius lietuvių išeivijos gyvenimo įvykius. Trečiajame skyriuje publikuoti fragmentai iš jo kelionių įspūdžių, parašytų po apsilankymų Lietuvoje. Bibliografiniai duomenys rodo, kad knyga „Mes – už naują pasaulį“ išleista 1975 m. leidykloje „Mintis“, buvo 208 puslapių apimties ir papildyta iliustracijomis.
Bernardinai.lt publikuotame Donato Janutos straipsnyje apie vadinamąjį „pilietinį karą“ tarp Amerikos lietuvių matyti, kad Jonikas buvo aktyvus ideologinės kovos dalyvis, kaip „Vilnies“ redaktorius jis kandžiai reagavo į kitų stovyklų veiksmus, šaipėsi iš oponentų, o jo laikysena liudijo to meto gilius susiskaldymus tarp komunistinės, socialistinės, katalikiškos ir tautinės išeivijos srovių.
Leonas Jonikas buvo reikšmingas vardas savo aplinkoje. 1966 m. Čikagoje buvo pažymėtos jo 75-mečio iškilmės, tai liudija archyvuose išlikęs atvirukas, kurį „Tėviškės“ draugijai atsiuntė Alisė ir Leonas Jonikai. Tokie dokumentai rodo, kad jis buvo matomas, atpažįstamas ir savo aplinkoje gerbiamas veikėjas.
Leono Joniko atminimas buvo pagerbtas ir po jo mirties. 1969 m. spaudoje pasirodė nekrologiniai ir atminimo tekstai, o 1981 m. „Laisvėje“ jis jau pristatomas kaip pažangus JAV lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, ilgametis „Vilnies“ redakcijos darbuotojas. Šis vėlesnis minėjimas rodo, kad jo vardas liko gyvas toje išeivijos dalyje, kuriai jis priklausė idėjiškai ir organizaciškai.
Laukuvos ir platesnio Šilalės krašto istorijoje Leonas Jonikas svarbus dar ir todėl, kad jo gyvenimo kelias sujungia mažą Žemaitijos kaimą ir didžiąją Amerikos lietuvių spaudos sceną. Apvaršuva davė jam pradžią, o Čikaga – tribūną. Jis priklausė tiems žmonėms, kurie išėjo iš Lietuvos kaip paprasti kaimo vaikai, tačiau svetur tapo matomais savo bendruomenės balsais.
Informacijos šaltiniai ir nuorodos:
Informaciją paruošė Rūta Vaitkevičienė, Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacinių išteklių ir metodikos skyriaus vedėja
Telefonas / faksas (0 449) 74297
El. paštas info@silalesbiblioteka.lt
Adresas: J. Basanavičiaus g. 15, 75138 Šilalė
Darbo laikas:
I–V 8.00–18.00
VI 8.00–14.00
VII nedirbame
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre kodas 190348032
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |
Turite klausimų?