Norime pasidžiaugti, kad Vaikų skaityklos skaitytoja, šilališkė Mėja Draudvilaitė dalyvauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos šeštą kartą organizuojamame kūrybiškiausios anotacijos konkurse „Pasaulis mano knygų lentynoje“.

Mėja pristato savo mėgstamiausią knygą:

„Mano namuose tarp visų spalvotų knygų, perskaitytų puslapių ir apdulkėjusių viršelių yra viena ypatinga knyga. Ji stovi ne pačiame centre, ne pačiame gale, bet kažkur tarp kitų ypatingų istorijų lyg mažytė paslaptis, kuri laukia, kol ją vėl kas nors paims į rankas. Tai – „Mėjos angelas“.

Kai žvilgsnis užkliūva už šios knygos viršelio, visada sustoju ir nusišypsau. Tą akimirką atrodo, kad man daugiau nieko pasaulyje nereikia.

Knyga „Mėjos angelas“ pasakoja istoriją apie berniuką Temą, kuris visai netikėtai atranda kelią į praeitį ir sutinka nepakartojamą mergaitę Mėją. Ji neeilinė mergaitė, ji karo našlaitė, gyvenanti pasaulyje, kuriame pilna baimės ir liūdesio. Tačiau net tarp griūvančių pastatų ir mažėjančios vilties išgyventi ji išlieka pozityvi, gėrį skleidžianti mergaitė. Mėja tiki gerumu, tiki, kad net ir po tamsiausios dienos išauš pati nuostabiausia diena gyvenime.

Ši knyga man yra lyg mažas stebuklėlis, kurį atradau. Ji nėra pati storiausia, jos viršelis nėra pats spalvingiausias, bet būtent todėl ji man yra pati brangiausia. Jos vieta visada yra ta pati: tarp pasakų, kurias skaitydavo mama, ir rimtų romanų, kurie pamažu ateina į mano pasaulį.

Kiekvienas šios knygos puslapis yra kupinas šviesos, gėrio ir vilties. Kartais juokais sakau, kad ta knyga yra mano biografija, parašyta prieš man gimstant. Kiti juokiasi, šaiposi, bet aš žinau: visi mes turime savo angelą ir kiekvienas angelas slepiasi kokioje nors lentynoje, laukdamas, kol kas nors jį atras.

Kiekviena knyga yra ypatinga, tačiau tik skaitydama šią knygą aš galiu liūdėti, juoktis ir pykti vienu metu. Gal todėl, kad joje slypi mano vardas? Gal todėl, kad ji man primena, jog kiekvienas turime savo angelą? O gal todėl, kad būtent ši knyga leidžia suprasti: šviesa niekada neišeina – mes tiesiog pamirštame jai atverti duris.“