Šiemet minime ypatingą sukaktį – Lietuvių liaudies dainų metus, kai prieš 200 metų buvo paskelbtas pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys ir pradėti nuoseklūs jų tyrinėjimai. Tai laikas, primenantis mūsų tautos muzikinės atminties ištakas, liaudies kūrybos grožį ir dainos galią burti bendruomenę.

Siekiant įprasminti šiuos metus, Obelyno biblioteka parengė Etninės kultūros plėtros projektą „Kai liepos teka dainomis“. Didelis dėmesys rengiant programą buvo skiriamas Obelyno krašte surinktų dainų ir užrašytų knygoje „Šilalės krašto dainos Augin muni maža“ sklaidai, bei jų pateikėjų, kraštiečių atminimui įamžinti.

Tyliai, rudenėjančiame danguje besisupant paskutiniams medžių lapams, klausytojai rinkosi į jaukų  pasidainavimų vakarą „Kai liepos teka dainomis“, skirtą projekto veiklų apibendrinimui.

Šventinio vakaro metu dalyviams buvo pristatytos Obelyno  krašto dainos, kurias atliko Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro kolektyvas „Veringa“ (vadovė J. Kažukauskienė) ir Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Laukuvos kultūros namų Jogminų šeimyninis ansamblis (vadovė O. Jogminienė).

Buvo atliekamos mūsų krašto šviesuolių: tremtinio Antano Rabizos, kaimo daktarikės Irenos Josienės, mokytojos Danutės Taujanienės, pasakotojos ir dainininkės Joanos  Bielskienės, rinkinyje (Šilalės krašto dainos „Augin muni maža“) užrašytos dainos. Kiekvienai pateikėjo dainai buvo sukurtas simbolinis „Dainų inkilėlis“, papuoštas Lietuvių dainų metams skirtu simboliu. Vakaro metu inkilėliai buvo sukabinti stilizuotame medyje, nes paukštis ir jo inkilėlis – tarsi daina ir jos namai, neatsiejami vienas nuo kito.

Prisiminimais apie Obelyno krašto istoriją ir žmones dalijosi istorikė, Upynos etnografijos muziejaus muziejininkė Regina Mickuvienė.

Padėkos žodį tarė Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Sauga Vaičikauskienė ir įteikė atminimo dovanas kolektyvų vadovams.

Po renginio bibliotekoje ilgai netilo šventinis šurmulys, susirinkusieji vaišinosi liepžiedžių arbata ir dalijosi  įspūdžiais, nes čia susiliejo senosios melodijos, žmonių balsai ir širdžių šiluma, primindami, kad liaudies daina – tai gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties, tarp mūsų ir mūsų krašto istorijos.