Požerės biblioteka aktyviai prisijungė prie Senjorų savaitės. Bibliotekininkė Dalia Urbonienė ta proga aplankė vyresnio amžiaus skaitytojus, nunešdama jiems ne tik leidinių, bet ir vienmečių gėlių sėklų.
Dalijamės kolegės Dalios knygnešystės įspūdžiais:
Turiu skaitytojų, kuriems sunkiau atvykti į biblioteką, todėl daugiau dėmesio skyriau senjorams. Kiekvieną dieną aplankydavau po vieną šeimą. Savo skaitytojus gerai pažįstu, žinau, kokios temos juos domina. Nuvežiau daugiau knygų, jog galėtų patys išsirinkti, ką norėtų perskaityti, pridėjau ir žurnalų. Visur buvau laukiama, priimta šiltai. Kalbėjomės apie knygas, gyvenimą...
Aplankiau mokytoją Bronelę Jocienę. Ji viena iš aktyviausių skaitytojų. O kiek ji papasakoja apie knygas!
Gražiame vienkiemyje gyvena Ona ir Zenonas Tirūnai. Tik atvykus į jų sodybą, dėmesį patraukė ant lauko staliuko padėti krepšiai su obuoliais ir vazoje pamerkta saulėgrąža. Kadangi šilta, kalbamės lauke. Pasirenka, ką norėtų perskaityti, palieku knygų ir žurnalų.
Ateinu pas mokytoją Eugeniją Taurosevičienę. Lauko stalelis apdėtas moliūgais, kuriuos ketina padovanoti kitiems. Laukia svečių. Susėdam, kalbamės apie knygas, kas jai labai patinka, žiūri, kokias knygas atnešiau. Pro šalį praeina jos sūnus Darius ir juokiasi: „Tu nepalik jai knygų, o tai naktimis skaitys“.
Seneliai Genė ir Juozas Zakarai, užauginę gausią šeimyną. Tad ir dabar jų namuose visada klega anūkėliai: nuo mažylių iki pat studentų. O čia knygos jau ne vien tik seneliams. Čia ir anūkai pavarto knygutes, tad į šiuos namus keliauja pati įvairiausia literatūra: nuo skirtos tik mažyliams iki seneliams apie medų, sodą ir porą lengvų romanų.
Marytė Lukošienė – jai 91 metai. Šviesaus proto žvitri močiutėlė, be galo mylinti gėles, vis krapštosi su jomis, o gėlės žydi gausoje, džiugindamos jos ir praeivių širdeles. Esu Marytei atnešusi įvairių knygų. Kartą ji prašo: „Atnešk man pasakų ir kur raidelės didesnės, nebematau mažų, o ir nenoriu skaityt, kas sunkiai skaitosi“, - paprašo ir labai gražiai nusišypso spindinčiomis akimis. Neturiu jos nuotraukos, sako: „Nesu pasiruošusi fotografuotis“.
Gražūs tie mano senjorai – jau ir seneliukai, ir močiutėlės, jų tyras nuoširdumas, gražūs jų veidai, tarsi knyga, kuriuose įrašyta gyvenimo istorija.
Dalia Urbonienė, Požerės bibliotekininkė, autorės nuotr.
Turite klausimų?