Rugpjūčio 3-6 dienomis Šilalė pasitiks 490 metų jubiliejinę šventę. Beveik penkis šimtmečius skaičiuojančio miesto istorija yra turtinga įvykiais, žmonėmis, objektais ir kitais įdomiais faktais. Žengiant į jubiliejinio gimtadienio renginius, norisi dar kartą prisiminti, kaip atsirado Šilalė, kaip ji keitėsi ir kokį miestą kuriame šiandien.

Kaip atsirado Šilalė?

Istorikai patvirtins, jog Šilalė susikūrė kur kas anksčiau nei prieš 490 metų. Tačiau taip jau susiklostė, kad miesto metus imta skaičiuoti nuo pirmosios medinės bažnyčios pastatymo. Ir tai įvyko 1533 metais tuometinių Šilalės šeimininkų Orvydų iniciatyva. Tiesa, bažnyčia buvo pastatyta Šilaukio kaime, kuris pervadintas į Šilalę. Taigi, bažnyčios atsiradimas yra kertinis istorinis momentas visam miestui, kitaip sakant, Šilalės vardo atsiradimo pradžia. 

Kiek bažnyčių turėjo miestas?

Bažnyčia visuomet buvo vienas svarbiausių Šilalės miesto statinių ir turėjo reikšmingą vaidmenį Šilalės plėtrai. Keturios bažnyčios beveik 4 šimtmečius stovėjo kairiajame Ašučio upelio krante, o štai 1909 metais pastačius penktąją (dabartinę) bažnyčią jau kitame krante, miesto centras gerokai prasiplėtė. Beje, pirmosios trys bažnyčios buvo medinės, o paskutinės dvi – jau mūrinės. Pirmosios bažnyčios vietą žymi nedidelė koplytėlė, kuri iš esmės ir atspindi Šilalės miesto ištakas. 

Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia šiandien yra aukščiausias miesto pastatas. Kitais metais ji minės 115 metų jubiliejų. Bažnyčia išsiskiria 60 metrų aukščio bokštu, vitražiniais langais, vargonais, XVIII-XIX a. medinėmis skulptūromis.

Nuo privačių šeimininkų ir nepriklausomo miesto

Bemaž keturis šimtus metų Šilalė priklausė dviem giminėms – Orvydams ir Pilsudskiams. Paskutinis Šilalės šeimininkas buvo Motiejus Račinskas, kuris Šilalės dvarą nusipirko apie 1885 metus. Administraciniu centru Šilalė tapo jau po 1895 metų, panaikinus Pajūrio valsčių, kuriam ji priklausė. 1950 metais Šilalė tapo rajono centru, o dar po dviejų metų jai suteiktos miesto teisės. Šiandien Šilalės miestas yra rajono ašis, jungianti 14 seniūnijų ir 426 kaimus.

Šilalių yra ir daugiau

Šilalės vardo kilmę nesunku atspėti. Vos tik pradėjus tarti miesto pavadinimą, iš karto suskamba „šilas“. Tad vardas kildinimas nuo čia augusių šilų, girių ir miškų. Tą patvirtina ir žalioji miesto erdvė – Šilalės pušynas. Net ir anksčiau Šilalė buvo vadinama Šilo Daržu, Šilo Gardu ir jau minėtuoju Šilaukiu. Tačiau Lietuvoje yra daugiau Šilalių, tiesa, miestas tik vienas. Skuodo rajone yra Šilalės kaimas, kuriame stūkso penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo – Šilalės kūlis. Yra ir pavardė „Šilalė“. 

Ąžuolas atspindi šilališkių stiprybę

Vienas iš svarbiausių Šilalės miesto simbolių yra ąžuolas. Miestą visuomet supo miškai, kuriuose būta ir ąžuolų. Tad neatsitiktinai mūsų rajono herbe pavaizduoti stilizuoti ąžuolo lapai. Beje, Šilalės herbui sukanka 55 metai nuo to laiko, kaip jį sukūrė dailininkas Arūnas Tarabilda. Herbe esantis penkiašakis ąžuolas atspindi vietinių praeities kovas dėl laisvės, raudona spalva pabrėžia meilę savo kraštui, tuo tarpu balta spalva rodo turtą ir dosnumą. Iki mūsų dienų dviejų gatvių sankirtoje yra išlikęs Atkurtą Lietuvą simbolizuojantis ąžuolas. O šiais metais ant įvairių miesto pastatų apsigyveno net 13 dailės mokytojo Andriaus Zaikausko sukurtų giliukų skulptūrėlių. 

Gyventojų pokyčiai

Įdomi Šilalės miesto demografinė raida. Apie 1885 metus Šilalėje buvo beveik tūkstantis gyventojų. Po daugiau nei 70 metų mieste jau gyveno dvigubai daugiau žmonių. O praėjus dar dešimtmečiui Šilalė skaičiavo beveik 3 tūkstančius gyventojų. Didžiausias gyventojų skaičius fiksuojamas prieš atkuriant nepriklausomybę, 1989 metais. Tuomet gyveno 6308 šilališkiai. Ir nuo to laiko gyventojų skaičius pradeda mažėti. 2023 metų duomenimis, Šilalės mieste gyvena apie 4700 žmonių. Žinoma, nereikia pamiršti, jog anksčiau didžiąją dalį gyventojų sudarė žydai, tačiau šiandien apie 99 proc. vietinių sudaro lietuviai. Lietuvos kontekste Šilalė yra vienas mažesnių miestų, kuris pagal gyventojų skaičių užima 54 vietą iš 103 miestų. 

Keitėsi erdvės ir pastatai 

Per šimtmečius keitėsi Šilalės miesto veidas, kurį ne kartą koregavo gaisrai. Pokyčius diktavo ir laikmetis, ir patys žmonės. Pavyzdžiui, dėl karo su Švedija, apie 1667 metus, Šilalės dvare teliko vos 20 sodybų. O, tarkim, XIX a. pr. Šilalėje jau stovėjo du mūriniai ir 148 mediniai namai. 

Bėgant metams keitėsi ir pastatų paskirtis. Dabartiniame teismo pastate buvo vienas iš Šilalės dvaro pastatų. Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje kadaise veikė kino teatras „Aušra“, Šilalės klebonijoje buvo įkurta NKVD būstinė, o Šilalės kultūros centro pastato vietoje veikė autobusų stotis. Apie tai, jog buvusioje „Senukų“ parduotuvės vietoje stovėjo žydų sinagoga, dabar tik mena nedidelis paminklas. 

O, ar teko girdėti, jog toje vietoje, kur dabar stovi paminklas „Laisvės šauklys“, buvo dviejų aukštų pastatas. Iš pradžių jame veikė rajono valsčius, paskui komitetas. Taip pat čia dirbo policija – ji buvo įsikūrusi pirmame aukšte, o antrajame – biblioteka. Yra užfiksuotas vienas pasakojimas, jog nuo knygų svorio neatlaikė antro aukšto lubos, kurios tiesiog įgriuvo. Tuomet pasklido kalbos, kad biblioteka prispaudė policiją. 

Miestą sudaro per 60 gatvių

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog į XX a. Šilalė įžengė negrįstomis, be jokio plano apstatytomis medinėmis trobomis, aptvertomis aukštomis tvoromis. Akmenimis grįsti miestelio gatves imta tik 1925 metais. Nors akmeninis grindinys iki mūsų dienų neišliko, šiandien Šilalės mieste turime per 60 gatvių. Įdomesnis faktas, jog moterų vardais yra vos dvi miesto gatvės: Birutės g. ir Žemaitės g. Tuo tarpu vyriškais vardais mieste yra pavadintos 17 gatvių. Tai – Vytauto Didžiojo, V. Statkevičiaus, D. Poškos, A. Stulginskio, J. Basanavičiaus, S. Biržiškio, Šarūno, Dariaus ir Girėno, V. Jurgučio, M. Šalčiaus, M. Valančiaus, Vykinto, V. Kudirkos, S. Gaudėšiaus, Maironio, Kęstučio ir K. Jauniaus.

Miesto tvenkinys: ir apsauga nuo gaisro, ir puošmena

Šilalė yra įsikūrusi prie Lokystos ir jos intako Ašučio. Per beveik puse tūkstantmečio abu vandens telkiniai gelbėjo miestelį nuo visiško sudegimo. Rašytiniuose šaltiniuose minima, jog po Pirmojo Pasaulinio karo Šilalės dvaro savininkas M. Račinskas užtvenkė Ašutį, todėl miestelyje atsirado tvenkinys. 

Šiandien tvenkinys yra bene pagrindinė miesto laisvalaikio erdvė su pasivaikščiojimų takeliais, fontanu, informaciniais stendais. Galima pasigrožėti ne tik sutvarkyta tvenkinio pakrante, bet ir jame esančia negyvenama sala. Tai – 0,2 ha vandens apsuptas žemės plotas, kuriame auga keletas beržų, viena pušis, vandens augalų, peri paukščiai. Sala suformuota dirbtinai, maždaug prieš gerus trisdešimt metų tvarkant tvenkinį. Pasak senųjų gyventojų, nusausinus ir išvalius vandens telkinį, liko dumblo ir nuspręsta supilti salą. Tačiau gyventojai dar su nostalgija prisimena ir kitą salą su legendine šašlykine. Sako, kad šašlykai buvo tokie skanūs, kad suvažiuodavo iš aplinkinių miestų.

Nepriklausomybės ženklai mieste

Šilalę palietė ir tremtis, ir partizaninis pasipriešinimas. Atkūrus Nepriklausomybę, imta įamžinti skaudžius laikotarpius, nes atmintis gyva, kol liudija... Šilalės miesto civilinėse kapinėse pastatytas paminklas žuvusiems už Tėvynės laisvę tremtyje ir kalėjimuose 1941-1990 m. Pirmosios Šilalės bažnyčios šventoriaus vietoje atidengtas paminklas „Lietuvos partizanams žuvusiems Šilalės rajone“, kuriame iškalta 180 pavardžių. Nepriklausomybę liudija ir gatvių sankryžoje išsaugotas Vasario 16-osios ąžuolas. Šalia istorinio medžio įamžinta ir Kovo 11-oji su stilizuotu šaukliu, pučiančiu trimitą ir skelbiančiu apie laisvę. Pasiaukojantį patriotiškumą simbolizuoja ir mieste centre esantis paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Beje, šiemet lakūnų skrydžiui per Atlantą sueina 90 metų, o tuo tarpu kraštiečiui S. Girėnui sukanka 130 metų. Matyt, neatsitiktinai Šilalė vadinama Lietuvos patriotų sostine. 

Simonas Gaudėšius – Šilalės patriarchas

Šilalė gali didžiuotis čia gimusiais, augusiais ar gyvenusiais žmonėmis, kurie savo sumanymais ir darbais prisidėjo prie miesto kūrimo. Visgi norisi išskirti Simoną Gaudėšių – Šilalės patriarchą, kurio skulptūra tėvišku žvilgsniu kasdien stebi miesto pokyčius nuo gimnazijos kalnelio. S. Gaudėšius atidarė vaistinę, įsteigė dabartinę miesto gimnaziją, įkūrė ugniagesių gelbėtojų draugiją, savo lėšomis pastatė gaisrinę su sale renginiams. Jis buvo aktyvus visuomenininkas, filantropas, valsčiaus komiteto vadovas ir narys. Šio Šilalės šviesuolio vardu lygiai prieš 30 metų pavadinta jo įsteigta Simono Gaudėšiaus gimnazija. Beje, gimnaziją yra baigęs ir Šilalės garbės pilietis Jonas Biržiškis, daugelis kitų iškilių asmenybių.

Šilalės šventės proga – ekskursija po miestą

Jubiliejinis gimtadienis – puiki proga iš naujo atrasti Šilalės miestą. Minint Šilalės 490 metų sukaktį, Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka rugpjūčio 4 d., penktadienį, 20 val. kviečia į vakarinę ekskursiją po miestą, aplankant istorines vietas su ryškiausiais objektais ir išgirstant įdomių faktų. Informacija ir registracija, mob. 869669086.

Šilalės miesto šventės programa: https://silale.lt/2023/07/silales-miesto-svente/

Rima Norvilienė, Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja, Jurgitos Bergelienės nuotr.

Straipsnis parengtas remiantis Vytenio Almonaičio, Junonos Almonaitienės, Aldonos Gedvilienės informacija, Šilalės viešosios bibliotekos kraštotyrine medžiaga, senųjų gyventojų prisiminimais ir kitais šaltiniais.