Nikodemas Raštutis – Romos katalikų kunigas ir aktyvus Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, kilęs iš Šilalės krašto, Žvingių parapijos. Genealoginiame Geni profilyje gimimo vieta įvardijama konkrečiau – Tečių viensėdis. Gimimo data rastuose šaltiniuose pateikiama dvejopai: 1881 m. sausio 25 d. ir 1881 m. vasario 6 d. Pastarąją datą, vasario 6-ąją,  nurodo  1947 m. liepos 3 d. Memingene leistas išeivijos laikraštis „Mintis“. Tikėtina, kad šis skirtumas atsirado dėl to, kad N. Raštučio gimimo metu Lietuva priklausė Rusijos imperijai, tuomet galiojo Julijaus kalendorius (senasis stilius).

Nikodemas Raštutis  mirė 1947 m. birželio 16 d. Veidene (Weiden in der Oberpfalz), Vokietijoje.

Kunigystės kelią Raštutis pasirinko anksti: mokėsi Palangos progimnazijoje, vėliau – Kauno kunigų seminarijoje, o kunigu įšventintas 1903 m. Tarnystę pradėjo kaip vikaras (minimas Rokiškis), įsitraukė į katalikišką ir visuomeninę veiklą. Vėliau studijavo Šveicarijoje, Freiburgo universitete, o 1913 m. įgijo licenciatą (išeivijos spaudoje pabrėžiama „cum laude“).

Pirmasis pasaulinis karas daugelį lietuvių išblaškė po Rusijos imperiją – N. Raštutis atsidūrė ten, kur buvo daugiausia vargo ir organizacinio darbo. 1947 m. nekrologe pažymima, kad jis dirbo viename iš centrinių lietuvių karo pabėgėlių komitetų Peterburge, kurio veiklos plotas apėmė net kelias apygardas (gubernijas), ir buvo plėtojama šalpos bei labdaros veikla. Tą patį laikotarpį papildo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) rinkiniai: 1916 m. Petrograde vykusiame Rusijos lietuvių organizacijų atstovų suvažiavime (vasario 23–25 d.) Petro Leono atsiminimuose įklijuotoje dalyvių fotografijoje kun. Nikodemas Raštutis pažymėtas 42 numeriu.

1919 m. jis sugrįžo į Vilnių su 107 vaikų prieglauda iš Orenburgo – tai vienas ryškiausių jo biografijos faktų, parodantis, kad jis buvo ne tik „pamokslininkas“, bet ir žmogus, gebėjęs suvaldyti realią krizę: žmones, kelionę, dokumentus, išteklius, pastogę. Prieglauda įsikūrė Trinapolyje, o N. Raštutis iki 1922 m. tarnavo Trinapolio Švč. Trejybės bažnyčios klebonu.

1923–1927 m. N. Raštutis dėstė lietuvių kalbą Vilniaus kunigų seminarijoje, priklausė Laikinajam Vilniaus lietuvių komitetui ir minimas kaip vienas „Ryto“ švietimo draugijos steigimo iniciatorių / steigėjų. Jo veiklos kryptis aiški: lietuviškas ugdymas, skaitymas, organizuotas bendruomenės švietimas.

Po karo N. Raštutis aktyviai įsitraukė į Vilniaus krašto lietuvių švietimo ir visuomeninį darbą. Išeivijos spauda jį aiškiai sieja su Šv. Kazimiero draugija ir „Ryto“ draugija. Kazys Misius  straipsnyje „Lietuvių Šv. Kazimiero draugija ir jos skyriai Suvalkų apskrityje 1926–1936 m.“ fiksuoja patį startą: „<...1922 m. pradžioje kun. Nikodemas Raštutis pasiūlė steigti draugiją jaunimui auklėti ir ją pavadino šv. Kazimiero vardu, taip pabrėždamas religinį ir tautinį draugijos pobūdį.…>“, tai buvo aiškus planas jaunimą auginti ne tik pamokslu, bet ir kasdieniu ugdymu.

Tarpukario dokumentai ir tyrimai rodo, kad lietuvių draugijų veikla (tarp jų – Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti) buvo nuolat prižiūrima, varžoma registracijomis, patikromis, o draugijos valdyboje N. Raštutis figūruoja kaip vienas vadovaujančių asmenų (pasirašinėjantis pavaduotojo ar centro valdybos atstovo vardu).

Lietuvių Šv. Kazimiero draugija Vilniaus krašte veikė Lenkijos administracijos sąlygomis, kai lietuviškos švietimo iniciatyvos buvo ribojamos, todėl kunigas N. Raštutis buvo persekiojamas dėl lietuviškos veiklos. 1927 m. kalintas Lukiškių kalėjime ir deportuotas į Lietuvos Respubliką, vėliau jam leista grįžti į Vilnių ir tęsti darbus. 1936 m. lapkričio 6 d. deportuotas pakartotinai. Šie epizodai priklauso Lenkijos administracijos laikotarpiui Vilniaus krašte.

Sugrįžęs į Lietuvos Respubliką, Raštutis tęsė darbą tuo būdu, kuris jam buvo artimas ir labai reikšmingas kultūrai: išeivijos nekrologas pabrėžia, kad Kaune jis stojo dirbti Šv. Kazimiero draugijoje ir ilgą laiką redagavo žurnalą „Draugija“ – katalikiškos kultūros, mokslo ir visuomeninės minties leidinį. Ten pat aiškiai pasakoma ir jo laikysenos kryptis: redaguodamas „Draugiją“ jis griežtai pasisakė prieš komunizmą ir ateizmą, todėl karo pabaigoje pasirinko pasitraukimą į Vokietiją, kaip ir daug kitų lietuvių, nenorėdamas grįžti į priespaudą.

Gyvenimo pabaiga N. Raštutį pasitiko tremtyje. 1947 m. birželio 16 d. jis mirė Weiden in der Oberpfalz (Bavarijoje), išeivijos spaudoje nurodomas ir adresas – Asylstr. 10, mirties priežastis – širdies liga. Tame pačiame šaltinyje jis įvardijamas kaip garbės kanauninkas. Nekrologas užbaigiamas labai lietuviškai: Weidene jis „nuolat sielojosi dėl kenčiančios tėvynės“, o palaidotas Weideno katalikų kapinėse.

Šiandien, žvelgiant iš Šilalės krašto perspektyvos, Nikodemas Raštutis išlieka kraštietis, kurio biografijoje susitinka trys dalykai: Žemaitijos (Žvingių apylinkių) šaknys, Vilniaus krašto lietuviškas darbas ir išeivijos patirtis. Tai žmogus, kuris savo laikmečiu laikėsi bendruomenės, švietimo ir tikėjimo – ir dirbo iki galo.

Nuotraukoje Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdyba 1930 metais (iš kairės): Konstantinas Stašys, Kristupas Čibiras, Marcelinas Šikšnys, Petras Kraujalis, Vincas Budrevičius, Nikodemas Raštutis, Antanas Juknevičius. Tautinės mokyklos bruožai

Nuotraukos šaltinis: https://www.geni.com/photo/view/6000000010847686405?album_type=photos_of_me&end=&photo_id=6000000045762897179&project_id=&start=&tagged_profiles=

Pirmos nuotraukos šaltinis: https://www.geni.com/photo/view/6000000010847686405?album_type=photos_of_me&end=&photo_id=6000000045751841123&project_id=&start=&tagged_profiles=

Literatūra ir šaltiniai

Ereminas, G. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla Vilniaus krašte: 1926–1940 m., [interaktyvus]. Prieiga per:https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2020~1591965534691/J.04~2020~1591965534691.pdf

Mackonis, R. Amžiaus liudininko užrašai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001 [interaktyvus]. Prieiga per: 0001-87D34DB410754D8F0C6CEEA3C958C9A8.pdf

Misius, K. Lietuvių Šv. Kazimiero draugija ir jos skyriai Suvalkų apskrityje 1926–1936 m., [interaktyvus]. Prieiga per:  https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2018~1575203384997/J.04~2018~1575203384997.pdf

Rimkutė, A. Religijos terminijos tvarkyba „Draugijoje“. Terminologija, 2006. [interaktyvus]. Prieiga per: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/621/712

Geni (genealoginis įrašas). Nikodemas Raštutis – genealoginė informacija. [interaktyvus]. Prieiga per: https://www.geni.com/photo/view/6000000010847686405?album_type=photos_of_me&photo_id=6000000031618009907

LIMIS. Nikodemas Raštutis (personalijos kortelė). Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [interaktyvus]. Prieiga per: https://www.limis.lt/personalities/306112349

Laikraštis „Mintis“ (Memingenas). 1947 m. liepos 3 d. numeris [interaktyvus]. Prieiga per: https://www.spauda2.org/dp/dpspaudinys_mintis_memmingen_vasaitis/archive/1947-07-03-MINTIS-MEMMINGEN-VASAITIS.pdf

Žurnalas „Laiškai lietuviams“. 1987 m. liepa–rugpjūtis [interaktyvus]. Prieiga per: Laiskailietuviams.lt

Lietuvos valstybės istorijos archyvas (ePaveldas) [interaktyvus]. Dokumentų peržiūra: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C10002279682

https://www.epaveldas.lt/preview?id=C130000485879

LMAVB rinkiniai. Pirmasis pasaulinis karas: draugija (Petrogradas) [interaktyvus].   Prieiga per: https://rinkiniai.mab.lt/Pirmasis-pasaulinis-karas-draugija/07-Petrogradas.html

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija. Žurnalas „Teesie“, 2014 m. lapkritis–gruodis [interaktyvus]. Prieiga per: https://www.seminarija.lt/files/File/teesie/Teesie_2014-lapkritis-gruodis2.pdf

Klaipėdos rajono savivaldybė. Jurgis Talmantas – nenuilstantis gimtosios kalbos riteris [interaktyvus]. Prieiga per: https://klaipedos-r.lt/jurgis-talmantas-nenuilstantis-gimtosios-kalbos-riteris/

Biografijų duomenų bazė. Nikodemas Raštutis [interaktyvus]. Prieiga per: https://www.ltvirtove.lt/biografijos.php?lt=Nikodemas_Rastutis

Visuotinė lietuvių enciklopedija (Vikipedija/Datawiki). Nikodemas Raštutis [interaktyvus]. Prieiga per: https://lt.wikipedia.org/wiki/Nikodemas_Ra%C5%A1tutis

https://www.seminarija.lt/files/File/teesie/Teesie_2014-lapkritis-gruodis2.pdf