Šilalės krašto šaknys ir išeivijos kultūros darbas

Stasė Vanagaitė‑Petersonienė – lietuvių išeivijos rašytoja, pedagogė ir visuomenininkė. Ji gimė 1916 m. kovo 22 d. Šakėnų kaime (Pajūralio parapijoje, Kvėdarnos valsčiuje), mirė 2016 m. lapkričio 30 d. Čikagoje, eidama 101-uosius. Jos gyvenimo kelias driekėsi nuo jaunystės metų Lietuvoje per karo meto Vilnių, pasitraukimą į Vakarus, darbą lituanistinėje mokykloje Vokietijoje ir dešimtmečius trukusią veiklą JAV lietuvių švietimo bei kultūros institucijose.

1939 m. Stasė Vanagaitė‑Petersonienė baigė Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo Telšiuose ir kartu dirbo Telšių Katalikų veikimo centre, važinėjo su paskaitomis po parapijas. Toliau studijas tęsė Vilniaus universitete (lietuvių kalbą ir literatūrą). Stasės biografijoje yra skyrius apie karo metų Vilnių ir žydų gelbėjimo istoriją.

 „<...1940 m. pavasarį aktyviai dalyvavo pavasarininkų kongrese Vilniuje. Po mėnesio sovietai okupuoja Lietuvą. Visos Lietuvos mokytojai šaukiami į suvažiavimą Kaune. Kalbėtojai lietuvių ir rusų kalba ragina mokytojus paklusti sovietinei sistemai. Bet, suvažiavimui baigiantis, pasigirsta Lietuvos himnas ir tuojau mokytojai, visi kaip vienas sustoję, traukėme Lietuvos himną didžiulėje Kauno miesto halėje, o po to liaudies dainas, neleisdami raudonarmiečių chorui reikštis nei internacionalą giedoti. Viena iniciatorių pradėti Lietuvos himną giedoti buvo jauna mokytoja Stasė Vanagaitė. Ir toliau Stasė Vanagaitė dalyvauja rezistencinėje veikloje prieš okupantą, kol 1941 m. areštuojama ir nuvežama į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Lietuvos sukilimo 1941 m. birželio 23 d. išlaisvinta, įstojo į Kauno partizanų štabą, maitinimo skyrių. 1941–1944 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą…>.“  Iš laikraščio „Draugas“ priedo „Mes — Lietuva“ (2004 m.), biografinė apybraiža (parengė Jonas Kavaliūnas).

Karo metais Vanagų šeima su seserimis gyveno Vilniuje, Pylimo gatvėje Nr. 24. Butas buvo antrame aukšte, o pirmajame gyveno vokiečių karininkai. Tuo metu miestas, kaip rašoma parodos „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ pasakojime, buvo padalintas į tuos, kurie galėjo gyventi „įprastai“, ir tuos, kuriems net šaligatvis buvo draudžiamas.

Sužinojusi, kad jos gimnazijos klasės draugės Rachilė Goldšteinaitė ir Mirjam Zyvaitė uždarytos gete, Stasė pradėjo ieškoti būdų su jomis susisiekti. Pagal pasakojimą, per tarpininkę buvo perduota žinia, kad jų laukia Pylimo gatvėje.

Šeima turėjo mažai, kaip ir visi karo metais, tačiau padėti alkstančiam žmogui laikė šventa pareiga. Rytais jauniausioji sesuo Janina laukdavo, kol pasirodys iš geto ištrūkusios merginos, ir padėdavo perduoti duoną bei kitą maistą. Taip Rachilė ir Mirjam lankėsi Vanagų namuose apie pusę metų, o vėliau joms pasisekė pabėgti iš geto ir ryšys nutrūko.

Ši pagalba įvertinta valstybiniu apdovanojimu: 1997 m. Stasė Vanagaitė‑Petersonienė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi – valstybiniu apdovanojimu už žydų gelbėjimą nacių okupacijos metais.

1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945–1950 m. dėstė Oldenburgo lituanistinėje mokykloje, o 1950–1951 m. buvo šios mokyklos direktorė. Tai buvo laikai, kai lietuviška mokykla išeivijoje reiškė daugiau nei pamokas, ji reiškė kultūros tęstinumą.

„<…Sovietams 1944 m. vėl grįžtant į Lietuvą, ji pasitraukė į Vokietiją. 1945–1950 m. mokytojavo Oldenburgo lietuvių gimnazijoje, o 1950–1951 m. buvo jos direktorė. 1950 m. atvyko į JAV. Apsigyveno Čikagoje ir mokytojavo vietos lituanistinėse mokyklose, iš pradžių Dariaus–Girėno, vėliau Aukštesniojoje lituanistinėje mokykloje…>.“  Iš laikraščio „Draugas“ priedo „Mes — Lietuva“ (2004 m.), biografinė apybraiža (parengė Jonas Kavaliūnas).

Nuo 1969 m. dirbo Pedagoginiame lituanistikos institute Čikagoje. 1985–2002 m. vadovavo instituto akivaizdiniam ir neakivaizdiniam skyriams.

„<…Nuo 1969 m. Pedagoginio lituanistikos instituto dėstytoja, o 1985–2002 m. – direktorė. 1975–1992 m. JAV lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos narė, Mokinių skaitinių komisijos pirmininkė. Mokytojų studijų savaitėse Dainavoje per dešimt metų skaitė lietuvių literatūros ir jos dėstymo metodikos paskaitas. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkė nuo 1998 metų. Priklauso ateitininkams (Šatrijos korporacijos narė), ALVUD, Lietuvos Dukterų ir Politinių kalinių draugijoms…>.“ Iš laikraščio „Draugas“ priedo „Mes — Lietuva“ (2004 m.), biografinė apybraiža (parengė Jonas Kavaliūnas).

1975–1992 m. ji buvo JAV lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos narė – tai dešimtmečiai darbo ten, kur sprendžiasi kalbos išlikimas.

1998 m. įvyko reikšmingas lūžis: Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) istorijoje pirmą kartą valdybai ėmė vadovauti moteris – pirmininke išrinkta Stasė Petersonienė. Lietuvos nacionalinės bibliotekos virtualioje parodoje pateikiama, kad 1998 m. gegužės 30 d. posėdyje ji išrinkta pirmininke, o valdyboje pareigomis pasiskirstė:

• sekretorė Daiva Karužaitė;
• iždininkas ir archyvaras Stasys Džiugas;
• ryšių su angliškai rašančiais lietuvių rašytojais kontaktinis asmuo Aušra Kubiliūtė‑Daulienė;
• už informaciją atsakinga Nijolė Jankutė‑Užubalienė;

VLE biografijoje nurodoma, kad LRD pirmininkės pareigas ji ėjo 1998–2016 m. Jos iniciatyva Čikagoje vyko „Poezijos pavasario“ dienos, knygų sutiktuvės, kūrybos vakarai, tradicija tapo ir iš Lietuvos kviečiamų rašytojų susitikimai.

Rašytojos kūrybinis palikimas tematiškai svarbus išeivijos patirčių liudijimui: pasitraukimas į Vakarus, DP stovyklų kasdienybė, kelias į JAV, tėvynės ilgesys, mokytojo pašaukimas.

Stasė pati kukliai sakė: „Parašiau nedaug“, o savo kūrybą lygino su nedideliu krūmeliu prie didžiųjų ąžuolų. Svarbiausi leidiniai (pagal enciklopedinius ir išeivijos spaudos šaltinius):

• „Nulaužta šaka“ (1964, Čikaga) – debiutinė apsakymų knyga; pasitraukimas į Vakarus, DP stovyklų patirtys, kelionė į Ameriką, pirmieji darbai, tėvynės ilgesys, ugdymo ir mokslo svarba.
• „Laumė Daumė“ (1969) – eiliuota pasaka / poema vaikams.
• „Skomantų piliakalnio legenda“ (1984) – poema.
• „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ (1985) – surinkti ir paskelbti atsiminimai; Stasė šį leidinį sudarė ir redagavo.
•  „Lietuviškasis švietimas Šiaurės Amerikoje“ (2000) (studija, parengta kartu su pedagogu J. Masilioniu).
• Pagalba literatūrologui V. Aurylai rengiant knygą „Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945–1990“.
• Knyga „Trys iš Pajūralio“ šaltiniuose minima skirtingai, VLE nurodo 2004 m., o išeivijos spauda – 2008 m. Čikagoje pasirodžiusį leidimą (Chicago, 278 p., tiražas 250 egz.).

 „Draugo“ publikacijoje užrašyti jos prisiminimai piešia gimtą Šakėnų kiemą su kryžiumi ir koplytėle, su senais medžiais ir gandralizdžiu, tokia Žemaitija, kurioje telpa visas žmogaus pasaulis aprašoma knygoje „Trys iš Pajūralio“.

Stasė aktyviai dirbo ir platesniame kultūriniame lauke: 1984–1985 m. redagavo žurnalą „Ateitis“, dešimtmečius dalyvavo išeivijos švietimo veikloje, organizavo literatūrinius renginius, palaikė ryšius su Lietuvos rašytojais, prisidėjo prie kultūrinių iniciatyvų Čikagoje.

Stasės Vanagaitės‑Petersonienės veikla buvo įvertinta reikšmingais apdovanojimais:

• Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1997) – už žydų gelbėjimą nacių okupacijos metais.
• Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (2004‑02‑06) – už nuopelnus Lietuvai ir lietuvių kultūrai.

2004 m. kovo 14 d., minint Čikagoje Lietuvos atkūrimo sukaktį, Stasei Petersonienei buvo įteikta 2004 metų Mokytojos premija, skirta JAV LB Švietimo tarybos, ir Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius. Šalia oficialių įvertinimų ryškus ir „žmogiškasis“ pripažinimas – pagarba, charizma, autoritetas bendruomenėje. 

Zigmo Degučio nuotrauka. Stasė Petersonienė su dukra Daiva ir sūnumi Vytautu po apdovanojimo iškilmių. Nuotraukos šaltinis: https://www.draugas.org/extracts/mml-folios/2004-jan-jun-PRIEDAS-DRAUGAS-first-pages.pdf

Šilalei ir Pajūralio apylinkėms Stasė Vanagaitė‑Petersonienė svarbi todėl, kad ji nėra „kažkur Amerikoje gyvenusi rašytoja“. Ji yra Šakėnų žmogus, kurio kelias atspindi ir mūsų krašto istoriją: išėjimą, išlikimą, darbą su kalba, pastangas išsaugoti lietuvišką tapatybę.

Ji pati kukliai sakė „parašiau nedaug“. Bet jos gyvenimas rodo ką kitą: ji padarė daug, ir tai darė taip, kaip senoji karta mokėjo geriausiai, tyliai, iš pareigos, iki galo.

Pirmos nuotraukos šaltinis: https://parodos.lnb.lt/exhibits/show/lietuviu-rasytoju-draugija/stas---petersonien----1998---d

Informacijos šaltiniai ir nuorodos:

1. Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE): „Stasė Vanagaitė‑Petersonienė“. Prieiga internete: https://www.vle.lt/straipsnis/stase-vanagaite-petersoniene/

2. LR Prezidento apdovanojimų duomenų bazė: Stasė VANAGAITĖ‑PETERSONIENĖ. Prieiga internete: https://lrp.lt/lt/veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252/p16100

3. LNB virtuali paroda: „Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija“ (1998 m. valdybos sudėtis). Prieiga internete: https://parodos.lnb.lt/exhibits/show/lietuviu-rasytoju-draugija/stas---petersonien----1998---d

4. „Draugas“ (2008‑07‑26 priedas): recenzija su „Trys iš Pajūralio“ leidinio duomenimis. Prieiga internete: https://draugas.org/key/2008_prie/2008-07-26-PRIEDAS-DRAUGASo.pdf

5. Žydų gelbėtojų įrašas („Išsigelbėjęs vaikas“): Stasė Vanagaitė‑Petersonienė. Prieiga internete: https://issigelbejesvaikas.lt/rescuers_of_jews.php?id1=643&id2=12973&id3=12974&id4=0&show=information

6. „Aidai“: Stasė Vanagaitė‑Petersonienė „Nulaužta šaka“ (1964) – bibliografinis paminėjimas. Prieiga internete: https://www.aidai.eu/index.php?Itemid=294&id=255&layout=blog&option=com_content&view=category

7. Stasė Vanagaitė‑Petersonienė: knygos. Prieiga internete: https://www.sena.lt/autorius/vanagaite-petersoniene-stase

8. Knyga apie išvykusiuosius. Prieiga internete:   https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibit/knyga-apie-isvykusiuosius/

9.  Tautos istorinės atminties atšvaitai išeivijos literatūroje (1). Prieiga internete:   https://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2002-2004/200308/20030806.htm

10. Stasė Vanagaitė. Prieiga internete: https://www.draugas.org/archive/1998_reg/1998-07-18-PRIEDAS-DRAUGASm.pdf

11. „Draugas“ (2004‑03‑03 priedas) Mes – Lietuva. Prieiga internete: https://www.draugas.org/extracts/mml-folios/2004-jan-jun-PRIEDAS-DRAUGAS-first-pages.pdf

12. „ Pasaulio Lietuvis“  Prieiga internete: https://www.spauda2.org/pasaulio_lietuvis/archive/1993/1993-nr05-PASAULIO-LIETUVIS.pdf

 Informaciją paruošė Rūta Vaitkevičienė, Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacinių išteklių ir metodikos skyriaus vedėja